Protestantai

PROTESTANTAI – viena iš trijų didžiausių krikščioniškų bendruomenių (šalia katalikų ir stačiatikių). Protestantai vadinama didelė grupė savarankiškų Bažnyčių ir bendruomenių, XVI a. Reformacijos Europoje metu atsiskyrusių nuo Romos Katalikų Bažnyčios arba vėliau iš šių išsivysčiusių. Pirminės protestantų bendruomenės buvo: liuteronai, cvinglistai, kalvinistai, anabaptistai, anglikonai, menonitai, socinitai, unitoriai. Vėliau susikūrė daugiau pakraipų, kurias priimta vadinti vėlyvuoju protestantizmu, tai: baptistai, metodistai, kvakeriai, adventistai, Gelbėjimo armija, sekmininkai ir kt. Vėlyvojo protestantizmo bendruomenės susiformavo vadinamuoju „religinio atgimimo“, skatinusio grįžti prie ankstyvosios krikščionybės ir Reformacijos idealų, metu.
4) kongregacines (valdžia priklauso kongregacijai, t. y. bendruomenei).
Daugumos protestantų Bažnyčių doktrinos pripažįsta Švč. Trejybę, Apreiškimą, sielos nemirtingumą ir kitas tarpkrikščioniškas dogmas, savo teologinį mokymą grindžia Šv. Raštu, ypač šv. Pauliaus laiškais. Biblijai pripažįstamas išskirtinis autoritetas, tačiau skiriasi mokymas apie jos dieviškąjį įkvėpimą ir interpretavimą. Atmetant popiežiaus ir Tradicijos autoritetą, vis dėlto pripažįstami ir gerbiami daugelio Visuotinių Susirinkimų tikėjimo išpažinimai ir dokumentai. Skelbiamas išteisinimas malone ir tikėjimu įvairiai interpretuojamas skirtingose Bažnyčiose. Pasak protestantų, pirmapradė nuodėmė iškreipė žmogaus prigimtį, todėl nei asketizmas, nei geri darbai negali pelnyti išganymo; ne geri darbai pelno išteisinimą, bet Dievo malonės veikimu nuskaidrintas tikėjimas pasireiškia gerais darbais. Neigiamas Bažnyčios dalyvavimas išganyme. Daugelis protestantų Bažnyčių skelbia predestinatio, t. y. išankstinio išrinktumo doktriną. Dievas išrinko kai kuriuos žmones išganymui, o kitus pasmerkė. Skiriasi mokymas apie išrinktumo amžinumą ir Kristaus atperkamosios aukos visuotinumą. Protestantai neigia skaistyklos egzistavimą, todėl nepripažįsta ir maldų už mirusius; atmeta šventųjų, paveikslų ir šventų vietų garbinimą.
Dauguma Bažnyčių išlaikė Šventimų apeigas, bet paneigė jų sakramentiškumą. Buvo panaikintas dvasininkų celibatas, vienuolijos. Sakramentais pripažįstami tik Krikštas ir Eucharistija, protestantiškos kilmės bendruomenėse dažniausiai vadinama Šventąją Vakariene (anglikonų Bažnyčiose prie sakramentų priskiriama ir Atgaila). Daugumoje bendruomenių yra išlikusios kitų Katalikų ir Rytų Bažnyčių sakramentų apeigos, tačiau jau netekusios savo sakramentinės prasmės. Praktikuojamos įvairios krikštijimo formos, skirtingai aiškinama pati sakramento reikšmė. Daug nesutarimų protestantų tarpe kyla dėl Kristaus realaus dabartiško įsikūnijimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!