Krikščionimis tapusių žmonių asmenybės bruožai, savybės ir pomėgiai prieš atsivertimą ir po jo

VILNIAUS AUKŠTESNIOJI PEDAGOGIKOS MOKYKLA SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS STACIONARINIS SKYRIUS 2 kurso studento Artûro Bardzilausko Referatas Krikščionimis tapusių žmonių asmenybės bruožai, savybės ir pomėgiai prieš atsivertimą ir po jo 2001 Vilnius Krikščionimis tapusių žmonių asmenybės bruožai, savybės ir pomėgiai prieš atsivertimą ir po jo "Džonas Bunjanas gimė 1628 m. Anglijoje, mažame Elstono miestelyje netoli Bedfordo. Jo tėvas dirbo katilus, dėl to dažnai buvo niekinamas ir išjuokiamas. Paauglystėje Džonas pasirinko tėvo amatą ir gyvenimo būdą - daug laiko praleisdavo lošdamas azartinius žaidimus ir šokdamas, be to, mėgo keiktis. Nors jų šeima gyveno tokiame Anglijos rajone, kuriame smarkiai plito kalvinistinės doktrinos, o puritonizmas buvo įsitvirtinęs tiek, kad keldavo nepasitenkinimą propaguojančiųjų palaidą gyvenimą, tačiau Džonas nesidomėjo religija ir nelankė bažnyčios. <...> Po kurio laiko Bunjanas sutiko žmogų, kuris gerai išmanė Šventąjį Raštą. Jo įtaka Bunjanui buvo tokia didelė, kad šis pats tapo godus Biblijos skaitytojas. Draugai kaipmat pastebėjo, kad pasikeitė Džono gyvenimas: <...> Džonas susidraugavo su vargšais, kuriems padėdavo, be to, visaip siekė savo jėgomis įvykdyti Įstatymą, todėl tuo pradėjo didžiuotis. Tačiau nuosavas teisumas nesuteikė jam širdies ramybės. "Jokia nuodėmė Dievui nėra maža, nes nusidedama prieš didį dangaus ir žemės Viešpatį. Tačiau, jeigu nusidėjėlis suranda mažą Dievą, gali būti nesunku surasti ir mažas nuodėmes,"- vėliau rašė Bunjanas savo veikale "Paraginimas saugotis nuodėmės". Nors Bunjanui keletą kartų teko išgyventi baimę, be to, jam gimė akla duktė, tačiau tai nepalaužė jo išdidumo. Bunjanas išliko kietas dar beveik metus, kol darbo reikalais nuvyko į Bedfordą ir vienoje gatvėje išgirdo kelių prastai apsirengusių moterų, besišildančių saulėje, pokalbį apie Dievą. <...> Greitai Bunjanas tapo nedidelės bendruomenės Bedforde nariu ir pradėjo joje tarnauti: pradžioje kaip diakonas, po kelerių metų kaip pastoriaus padėjėjas. <...> Džonas Bunjanas nemurmėdamas priėmė žiaurias gyvenimo sąlygas. Valdžia dažnai jį išjuokdavo, kad šis neatsisakė pamokslauti ir tapo kankiniu. Bet Džonas atsakydavo: "Aš pats neieškau kentėjimų, tačiau jeigu mano pamaldumas bus kentėjimų priežastis, Viešpats padarys mane dar pamaldesniu". Šaltame kalėjime, kur kaliniai miegodavo tik ant šiaudų, Bunjanas dėkojo Dievui už Jo suteiktą malonę. Suprasdamas žmonos ir vaikų kentėjimą bei nepriteklių dėl jo įkalinimo, stengėsi jiems padėti gamindamas batraiščius, kuriuos jam buvo leista pardavinėti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!