Dievas žmogui davė teisę valdyti kūriniją. Šitaip žmogus įgyja tam tikrą panašumą su kitais kūriniais: jis pašauktas jais naudotis, jais rūpintis ir, pasak Pradžios knygos (2, 15), yra įkurdintas sode, kurį privalo puoselėti ir saugoti, būdamas pranašesnis už visas kitas būtybes, kurias Dievas pajungė jo viešpatavimui (žr. ten pat, 1, 25–26). Kartu žmogus privalo paklusti Dievo valiai, kuris jam nustato tiek daiktų panaudojimo, tiek jų valdymo ribas (žr. ten pat, 2, 16–17), pažadėdamas jam nemirtingumą (žr. ten pat, 2, 9; Išm 2, 23). Taigi žmogus, kaip Dievo paveikslas, turi tam tikrų panašumų su juo pačiu.3 Todėl savo darbu ir talentu stengiasi plačiau išskleisti gyvenimą.
Tam, kad geriau įsivaizduotume ir suvoktume savo dabartį, reikia paanalizuoti praeitį.Pasižiūrėkime, kokia buvo Bažnyčios laikysena laiko tėkmėje.
Pačiais ankstyvaisiais Bažnyčios gyvavimo laikais ji nebuvo suformavusi tam tikro ekonominės struktūros vertinimo modelio.Tai nesunku suprasti, nes pati ji nukentėjo nuo barbarų, mahometonų, turkų karo žiaurumų, buvo išsekinta kovose su jais.4 Iš kitos pusės,po imperatoriaus Konstantino laisvės edikto, imperatoriai tampa krikščionimis, todėl rūpintis ekonomine politika jų prerogatyva, o ne Bažnyčios. Tačiau tai nereiškia, kad Bažnyčios vyresnybė nevertino tam tikrų problemų, ar nesiėmė iniciatyvos sprendžiant ginčus. Ji išvystė tam tikrą ekonomikos teorijos kodeksą, kuriuo remiantis Bažnyčia pritardavo ar atmesdavo vieną ar kitą dalyką kaip netinkamą.5 Tačiau kišimasis į politikos reikalus ir viešpatavimas ankstyviesiems mokiniams būtų buvęs keistu, nes buvo mokinami, jog Jo pasaulis- tai ne šis regimasis.6 Krikščionys tikėjo, kad pačios tikriausios pergalės buvo dvasinės, o laimėtos jėga-netikros.
Dviejų iškiliausių to laikotarpio bažnyčios mokytojų šv. Jono Chrizostomo ir šv.Ambrosiejaus doktrinose galima matyti teisės į nuosavybės panaikinimą, nes “ tai dėlto, kad keletas žmonių ketina pasisavinti tai, kas priklauso visiems, o tai sukelia ginčus ir karus. Viešpats Dievas iš anksto nulėmė, kad žemė turi būti valdoma visų ir jos teikiamais vaisiais turi džiaugtis visi. Godumas suponuoja teisę į nuosavybę.”9 Tačiau, nesiimdami atsakomybės už visuomenės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!