SANTRAUKA
Pastaruoju metu itin populiarėja galimybė komunikuoti interneto pagalba ir neabejojama, kad internetas – moderniausia komunikacijos arba informacijos pateikimo technologija, nes juo siunčiama informacija ne tik didžiulei heterogeniškai auditorijai, bet čia galima ir bendrauti. Informacijos pateikimo forma bei turinys aktualizuoja socialinį gyvenimą, atkreipia gavėjų dėmesį, sureikšminant (sąmoningai arba ne; kryptingai arba ne) tam tikrus įvykius ar fenomenus. Viena iš aktualių komunikacijų - degiųjų skalūnų dujų išgavimas Lietuvoje. Savo darbe siekiau išnagrinėti, kaip į degiųjų skalūnų dujų išgavimo galimybes šiandien reaguojama Lietuvoje, kuri jau vykdė vieną tarptautinį konkursą - buvo ruošiamasi žvalgyti ir išgauti skalūnus vakarinėje šalies dalyje.
Bakalaurinio darbo tikslas - atskleisti, kaip Lietuvos internetinių naujienų tinklalapiuose, skelbiančiuose verslo, energetikos ir aplinkosaugos naujienas, komunikuojama degiųjų skalūnų dujų išgavimo Lietuvoje tema ir kaip vyksta komunikacijos procesas.
Teorinėje darbo dalyje nagrinėjamos pagrindinės žiniasklaidos funkcijos, kaip jos keičiasi ir kokią formą įgauna naujųjų technologijų apsuptyje. Apibūdinama internetinė žurnalistika ir kuo pranašesnė už tradicinę spausdintinę žiniasklaidą. Analizuojamas naujienų tėkmės procesas ir, nuo nemokamos, lengvai pasiekiamos ir intertekstualios internetinės žiniasklaidos, priklausoma visuomenė. Pateikiami realūs pavyzdžiai ir mokslinių tyrimų išvados. Taip pat pritaikomos naujienų tėkmės praktikos ir teorijos, apibūdinančios komunikaciją. Naujienų rėminimo teorija nusako žurnalistų darbo specifiką, žinių spragos teorija teigia, kad žmones lengva įtikinti, kai trūksta žinių apie tam tikrą įvykį arba kai rašoma tuo, kuo žmonės tiki (kultivacijos teorija).
Šiuo metu kiekybinė turinio analizė plačiausia taikoma tyrinėjant žiniasklaidoje išreikštą diskursą, nes spaudai, radijui ir (ypač) televizijai visuomenės gyvenimo tyrinėtojai linksta skirti ypatingą dėmesį. Atlikta analizė, leido kiekybiškai ir kokybiškai išnalizuoti surinktus duomenis iš pasirinktų skaitomiausių naujienų portalų Delfi, Lietuvos rytas, Verslo žinios ir Vakarų ekspresas. Iš viso 290 publikacijų.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad penkių metų laikotarpiu vykdyta intensyvi komunikacija, savo kulminaciją pasiekusi 2013 metų vasarą ir 2014 rudenį, kai dažniausiai analizuoti ekonominiai klausimai, vertinama situacija, remiantis mokslinėmis analizėmis, radijo laidų pokalbiais ar Seimo, Vyriausybės nutarimais, pranešimais spaudai ir mažai dėmesio skirta aplinkosaugai. Visgi, dažniausiai plėtota tema apie galimus hidraulinio plėšymo technologijos sukeliamus pavojus žemės gelmėms ir paviršiui. Taip pat dažnai vystoma apie galimą energetinę nepriklausomybę ekonominiu aspektu, jei žemės gelmėse būtų išgaunami numanomi skalūnų dujų klodai. Nors didžiausia dalis straipsnių yra informacinio pobūdžio, tačiau paaiškėjo, Lietuvos rytas yra labiausiai nusiteikę prieš skalūnus, o kategorijoje už skalūnus pirmauja Verslo žinios.
Šį darbą sudaro 18422 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!