Tarpkultūrinė komunikacija ir kultūrų skirtumai. E. T. Hall teorija ir R. D. Lewis teorija

kultūros antropologas E.T.Hall.
galima apie jas ir dėstyti (mokyti).
• E.T.Hall kartu su lingvistu G.L.Trager dirbo
JAV Valstybės departamento
Diplomatinės tarnybos institute ir mokė,
kaip geriau amerikiečių diplomatams
adaptuotis užsienyje.
• Jis atkreipė dėmesį į kultūrinius
skirtumus.
Edward Twitchell Hall
(1914 –2009)
Pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys tarpkultūrinius
skirtumus, yra:
• kultūros istorija,
• materialinė kultūra,
• menas,
• kalba,
• kultūros stabilumas,
• kultūros tikėjimai,
• neverbalinis elgesys,
• asmeninės erdvės suvokimas,
• mąstymo modeliai.
Tarpkultūrinė komunikacija
- tai keitimosi informacija procesas tarp skirtingų kultūrų atstovų.
Kultūriniai akiniai
• Kiekvienos kultūros žmonės vertina kitus
remdamiesi savo kultūrinėmis vertybėmis, elgesio ir
papročių tradicijomis.
• Turima kultūrinė patirtis daro įtaką kitų kultūrų
žmonių elgesio supratimui.
• Kiekvienos kultūros atstovai gali visiškai skirtingai
suvokti tuos pačius dalykus, nes viską mato per savo
kultūrinių „akinių“ prizmę.
• Kultūrinis rėmas – tai suvokimo langas, kurio ribose
žmogus apibrėžia save, kitus ir supantį pasaulį.
Kultūros komunikacijos teorijoje
pagrindiniai veiksniai:
• Tarpusavio santykiai:
– Dalykiniai santykiai
– Neformalūs
– Formalūs
• Požiūris į laiką:
– Monochroniškas
– Polichroniškas
• Bendravime:
– Ekspresyvumas
– Santūrumas
1959m. 1966m. 1976m.
Veikalai, kuriuose E.T. Hall suformulavo teoriją apie kultūras.
Kultūrų skirstymas
Atsižvelgdamas į laiką ir erdvę E.T.Hall skiria:
1. Aukšto ir žemo konteksto kultūras;
2. Monochronines ir polichronines kultūras.
Aukšto ir žemo kultūrų
kontekstualumo teorija
Nesklandumai atsiranda bendravime ne dėl kalbos kodų
ar simbolių, o dėl daugiaprasmio konteksto.
Kultūros skiriasi pagal santykį su kontekstu:
 Kiekvienai situacijai suprasti reikalinga atitinkama
papildoma informacija.
 Kuo daugiau reikia kontekstinės informacijos, tuo
kultūra yra sudėtingesnė.
 Kuo kultūra sudėtingesnė tuo svetimiems sunkiau
suvokti jos taisykles, teisingai ją įvertinti ir tinkamai
elgtis.
Aukštas kontekstas
 Aukšto konteksto kultūros yra stabilios, ilgalaikės,
patvarios, turi daug paslėptų taisyklių ir reikalavimų.
 Žmonės apsikeičia labai nedideliu informacijos kiekiu, bet
pranešime užkoduota informacija būna plati.
 Siekiama užmegzti kontaktus, svarbi susitarimo
atmosfera, o ne tik sutarties punktai.
 Įtraukiami neverbaliniai ženklai, statusas, elgesio
manieros.
 Tokios yra Prancūzijos, Graikijos, Vengrijos, Italijos,
Ispanijos, Portugalijos, Japonijos, Pietų ir Šiaurės Korėjos,
Kinijos, Artimųjų Rytų, Rusijos šalių kultūros.
Žemas kontekstas
• Didesnė reikšmė teikiama žodžiams, o ne pokalbio
kontekstui. Tuo pačiu metu žmonėms reikia išsamios
informacijos apie viską, kas vyksta. Bendravime reikia
daugiau papildomos informacijos.
• Nutylėjimas ar neišsamumas pokalbyje vertinamas kaip
pašnekovo kompetencijos stoka.
• Galioja dalykiškumas, beasmeniškumas, apsikeitimas tik
būtina informacija, tiesiogiai ir aiškiai. Tokių kultūrų
atstovai mažiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!