Biheivioristiniu požiūriu pagrįstas mokymas

Biheivioristiniu požiūriu pagrįstas mokymas

Mokymosi metodai: elgesio ir kognityviniai

• Į elgesį orientuoti mokymosi metodai remiasi Biheiviorizmo mokykla.
• Biheivioristinis mokymosi metodas remiasi pastiprinimo ir bausmės įtaka elgesio keitimui ir mokymosi pasiekimams.
• Biheiviorizmas nukreiptas tik į elgesio keitimą, ignoruojant psichikos procesus. Elgesį galima paaiškinti jį stebint, nereikia gilintis į mintis ir jausmus. Mintys, jausmai motyvai negali būti mokslo objektu, nes jų negalima stebėti tiesiogiai.
• Biheiviorizmas remiasi asociatyviu mokymusi: du įvykiai siejasi vienas su kitu. Ir įvykio tikimybė priklauso nuo to, kaip viena situacija veikia kitą. Pvz. Mokiniui mokymasis gali būti malonus, jeigu siesis su maloniais dalykais mokykloje, pvz. Mokytojo šypsena.

Mokymosi metodai: elgesio ir kognityviniai

• Kognityviniu požiūriu pagrįsti mokymosi metodai.
• Kognityvinis – mintinis.
• Kognityvinis požiūris tapo reikšmingas dvidešimto amžiaus pabaigoje.
• Pagrindiniai kognityviniai metodai yra šie:

socialinis kognityvinis, informacijos apdorojimo, kognityvinis konstruktyvistinis ir socialinis konstruktyvistinis. Visi jie akcentuoja skirtingus mokymosi aspektus.

Mokymosi metodai: elgesio ir kognityviniai

• Socialinis – kognityvinis (Bandura): elgesio, aplinkos ir asmenybės veiksnių tarpusavio sąveikos įtaka mokymąsi.
• Informacijos apdorojimo (Martinez): dėmesio, atminties, mąstymo ir kitų kognityvinių procesų įtaka mokymuisi.
• Kognityvinis-konstruktyvistinis (Halford): pabrėžia žinių ir supratimo įtaką vaiko mokymuisi.
• Socialinis-konstruktyvistinis (Holzman): bendradarbiavimo įtaka žinioms ir supratimui.

Biheiviorizmas

• Pagrindinis šios psichologijos krypties objektas yra žmogaus ar gyvūno elgesys.
• Kokios aplinkybės verčia vienaip ar kitaip elgtis.
• Žmogus mokosi stebėdamas kitų elgesį. Jis reaguoja į aplinkybes, o mintys ar jausmai neturi reikšmės.
• Žmonės keičia elgesį, kai yra skatinami arba kai jais žavimasi.
• Išmokimas yra pagrįstas stimulu ir reakcija į stimulą.
• Vienos reakcijos į stimulą yra sąmoningai nevaldomos, tai refleksai (pvz. Užspringę kąsniu imsime kosėti). Kitos yra išmokstamos. Pvz. Šypsotis, kai su mumis maloniai bendrauja.

Biheiviorizmo teorijos: 1. Klasikinis sąlygojimas

• I. Pavlovo eksperimentai
• Dirgiklis ir atsakas (stimulas ir reakcija)
• Besąlyginis refleksas yra įgimtas reagavimas/atsakas) į stimuliavimą. Pvz. Seilės renkasi alkanam reaguojant į maistą; kostim, kai papuola svetimkūnis į gerklę; seksualinį potraukį pajuntam patraukliam žmogui.
• Pvz. Šuniui duodant maistą (stimulą/dirgiklė) atsiranda seilės (besąlyginis refleksas/atsakas).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!