Atleidimas

Žmogus yra apdovanotas laisve rinktis. Rinktis tarp gėrio ir blogio. Vadinasi, kiekvienas žmogus turi galią daryti blogį ir gėrį. Suprantama ne be pasekmių.
Atleidimas, atsiprašymas ir susitaikymas – tai iš tikrųjų labai svarbūs dalykai.
Atleisti – nereiškia negti patirtą blogį, nereiškia ištrinti praeitį, veiksmą ar įžeidžiantį elgesį, tarsi nieko nebuvo atsitikę. Atleisti – nereiškia stengtis padaryti praeitį malonią, bet reiškia paruošti ateitį, priimti praeitį, kad galėtum ją pakeisti.
Nuo vieno sužeidimo mirštama retai, bet kartą nuskriaustas, žmogus negali likti nesužalotas, o gyvatės nuodai dar ilgai išlieka ir veikia visame kūne. Nuodai- tai pyktis ir neapykanta, kurių sunku atsikratyti, jei esate kada nors įžeistas. Tai dvasios ramybę atimantys nuodai.
Atleidimas- puikus priešnuodis, gaunamas ne taip sunkiai, kaip jums kartais atrodo. Jei manote, jog atleidimas- tai visam gyvenimui mestas iššūkis, konfliktų reikalaujantis veiksmas, klystate, nes yra priešingai.
Atleidimas- tai lengvas, džiugus ir- svarbiausia- išlaisvinantis veiksmas. Jis išvaduoja iš pagiežos ir praeities skriaudų naštos, suteikia galimybę pamiršti tai, kas slegia.
“Mano tėvas visąlaik buvo negeras mums ir mamai. Prisiminimuose matau jį girtą, siautėjantį mažame mūsų butelyje, išsigandusius kaimynų ir pašaipius bendraamžių veidus. Tas nuolat mane persekiojęs gėdos jausmas, kad toks mano tėvas…vėliau įstūmė į kito girtuoklio- už kurio ištekėjau paskubomis- rankas. Mano vyras lygiai taip pat nesiskaitė su manim, mušė ir žemino, nesirūpino savo vaikais. Kvaila buvau, galvodama, kad vedybomis viską išspręsiu ir tuo pačiu neturėjau didelio pasirinkimo: gerų šeimų vaikiai manęs privengė. Lietuvoj tada jau buvo pradėta spaudoj puoselėti nuomonė, kad gera žmona tokia kaip aš nebūčiau. Švęsdama Velykas Čikagoj, rijau širdį raminančius vaistus. Ji iš skausmo plyšo pusiau, besiklausant šventadieninių pamokslų ir galvojant apie taip skaudžiai Likimo užgautus mano vaikus. Siunčiu jiems pinigų kiek galiu, noriu pastatyt ant kojų, bet įtaką jiems darau ne aš…Esu per toli, kad būčiau dvasios motina. Ir nepakankamai toli, kad atsiribočiau nuo neapykantos tėvui ir vyrui. Gal, kai jie abu numirs, nuėjus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!