Psichologinė krizė

Psichologinės krizės samprata: apibrėžimas Krizė – reakcija į ypatingai sunkų gyvenimo įvykį. Psichologinė krizė – tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir reikšmingą jam emociškai gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nebepakanka. Psichologinės krizės rūšys ir priežastys Krizių klasifikacija Pagal kilmę krizės skirstomos į: -raidos, -situacines, -egzistencines, -kylančias dėl reikiamos informacijos trūkumo. Raidos krizės -pirminės (išgyvenamos vaikystėje ir jaunystėje); -brandos (išryškėjančios asmenybei tobulėjant). Situacinės krizės K. Slaikeu (1989) situacines krizes skirsto į šešias grupes: 1. ligos ir sužeidimai, sukeliantys fizines organizmo funkcionavimo problemas (neįgalumas, galūnių netekimas ir pan.); 2. netikėta, ne laiku įvykusi mirtis (nelaimingi atsitikimai, nužudymai, savižudybės); 3. nusikaltimai (įvairios smurto formos šeimoje ir visuomenėje); 4. gamtos ir žmogaus sukeltos katastrofos (gaisrai, potvyniai, tornadai, branduoliniai sprogimai, lėktuvų ir traukinių katastrofos); 5. karas, ginkluoti susirėmimai (invazija, karo veiksmai, įkaitų grobimas, karo belaisvių įkalinimas); 6. šiuolaikinio gyvenimo reiškiniai (narkotikai, ekonominės krizės, bedarbystė, migracija, izoliacija, skyrybos). Egzistencinės krizės Krizės, keliančios grėsmę vidinei integracijai Gyvenimas tarsi netenka prasmės Mirtina liga, Neištikimybė, Skyrybos Krizė ištinka dėl to, kad kyla grėsmė, susiduriama su kliūtimis, trukdančiomis realizuoti gyvenimo tikslus, arba pažeidžiama esminė žmogaus vertybė – gyvenimas tarsi netenka prasmės. Ši krizė galima patyrus skaudžią netektį (susirgus mirtina ar sunkia liga, išgyvenant neištikimybę, po skyrybų ir t. t.). Vidiniai žmogaus pokyčiai, pasireiškiantys elgesio ir emocijų pakitimais, sukelia pokyčius jo socialinėje aplinkoje, o socialinės aplinkos pokyčiai lemia vidinius pokyčius. Esant šiai sąveikai galima kalbėti apie krizę, sukeliančią permainas gyvenimo erdvėje. Dėl krizės asmenys turi keisti savo vaidmenis, taisykles, elgesį, gyvenimo būdą. Tokios krizės pavyzdžiai – skyrybos, luošumas, pasaulėžiūros pakeitimas, socialinio statuso pokyčiai, emigracija. Krizės, kylančios dėl reikiamos informacijos trūkumo Dėl to, kad žmonėms trūksta informacijos apie sudėtingus įvykius, situacijas ar reiškinius, su kuriais jie susiduria, kyla daugybė krizių. Žmogus jaučia bejėgiškumą ir neviltį, didėja nerimas ir baimė. Krizės, kylančios dėl reikiamos informacijos trūkumo, dažnos. Dėl to, kad žmonėms trūksta informacijos apie sudėtingus įvykius, situacijas ar reiškinius, su kuriais jie susiduria, kyla daugybė krizių. Žmogus jaučia bejėgiškumą ir neviltį, didėja nerimas ir baimė. Dažnai šią krizę suaugusieji ir vaikai patiria tada, kai negauna reikiamos informacijos, pavyzdžiui, ligoninėse būna neinformuojami apie gydymo eigą, operacijos riziką, ligos pasekmes. Vaikai tokio pobūdžio krizę gali išgyventi ir tada, kai jiems nesuteikiama informacijos apie gyvenamosios vietos, mokyklos pakeitimą. Tokios krizės aprašymų galima rasti literatūroje apie holokaustą ir sovietmečio tremtis; jos būdingos didesnėms žmonių grupėms, išgyvenančioms gamtos ar kitokias didesnes katastrofas. E. Lindemannas (cit. Pluzek, 1996) šias krizes vadina kolektyvinėmis. Pagrindiniai psichologinės krizės bruožai Psichologinės krizės bruožai Psichinio diskomforto būsena. Jos metu žmogus išgyvena labai stiprius jausmus, kurie nebeleidžia normaliai funkcionuoti ir trunka ilgiau, negu būdavo anksčiau, kai tekdavo įveikinėti iškilusias dideles gyvenimo problemas. (Įtampa, nerimas, pasimetimas, bejėgiškumas, beviltiškumas, baimė, kaltė ir kiti.) Žmogus nežino ką daryti šioje naujoje gyvenimo situacijoje. (Visi mes turime tam tikrą gyvenimo patirtį, kuri padeda) Nebepadeda – psichologinė krizė Psichologinės krizės trukmė. Krizinis išgyvenimas trunka iki 2 mėnesių. Krizinis išgyvenimas trunka iki 2 mėnesių. Jei maždaug per 2 mėnesius nepraeina sunkūs, psichologinę krizę lydintys jausmai ir išgyvenimai, žmogui nepavyksta grįžti į įprastą kasdieninio gyvenimo ritmą ir kokybę, tai ši būsena jau nebevadinama krizine. Tuomet nustatomi ar diagnozuojami galimi tokiais atvejais sutrikimai Kiekvienoje psichologinėje krizėje glūdi dvi galimybės: Įveikti krizę Individo augimas Vystymasis Asmeninė branda Neįveikti krizės Fizinės, psichikos sveikatos sutrikimai Socialinio funkcionavimo ir adaptacijos sunkumai Priklausomybės Gilesni psichikos sutrikimai ar ligos Įveikti krizę: jei psichologinė krizė įveikiama, krizinis išgyvenimas paskatina individo augimą, vystymąsi, emocinę brandą. Neįveikti krizės: neįveikta psichologinė krizė sąlygoja krizės chronizaciją, t.y. galimus fizinės, psichikos sveikatos, asmenybinės integracijos, socialinio funkcionavimo ir adaptacijos sutrikimus, kurie pasireiškia kaip intensyvėjančios psichologinės problemos ar gilesni psichikos sutrikimai, ar kaip somatiniai simptomai ar ligos; gali atsirasti polinkis priklausomybėms – alkoholizmui, narkomanijai ir pan. Šios pasekmės veda į neadaptyvų žmogaus funkcionavimą. Visas šias pasekmes teks ilgai įveikinėti jau daugeliui specialistų – bendrosios praktikos ir ávairiø specializacijø gydytojams, psichologams, psichoterapeu-tams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams ir t.t. Psichologinių krizių fazės/stadijos Psichologinėms krizėms būdinga tam tikra dinamika, pasireiškianti keliomis fazėmis. G.Caplan (1964) ir K.France (1992) išskiria 4 situacinių krizių fazes. Poveikio (konfrontacijos, įžanginė) – tai pirmoji žmogaus reakcija į tai, kas netikėtai tapo neišvengiama, t.y. įvyko. Šioje fazėje mažėja žmogaus orientacija situacijoje, auga įtampa, didėja nerimas. Žmogus niekaip negali išspręsti problemos, jaučia, kad jo pastangos ieškant išeities yra bevaisės, dėl to didėja sutrikimo jausmas. Tačiau žmogus vis tiek bando konfrontuoti su problema, ieško išeities. Pasidavimo – įtampa auga toliau, stiprėja nevilties, bejėgiškumo jausmai, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis, apima jausmas, kad ši problema niekuomet neišsispręs, skausmingi išgyvenimai nesibaigs. Tvarkymosi (mobilizacijos) – sukaupiamos, mobilizuojamos visos pastangos. Motyvacija sprendimams tuo metu milžiniška, labai aukšta galimybė asmenybės augimui. Žmogus yra atviresnis, prieinamesnis kitų įtakai (lyginant su kitomis fazėmis). Šioje fazėje galimos dvi išeitys. Galutinė (pasitraukimo) – žmogus jaučia didelį fizinį ir psichinį išsekimą. Jei krizė įveikta, žmogus palaipsniui grįžta prie savo įprastos būsenos ir gyvenimo būdo. Jei krizė neįveikta, silpnėja vidinė asmenybės integracija. Tęsiasi galimi chronizacijos variantai. Krizės chronizacija -krizę sukėlusi problema, ją lydintys nemalonūs išgyvenimai yra klaidingai traktuojami (iškreipiami), neigiami, išstumiami. Pradeda pasireikšti per didelė psichologinė gynyba; -žmogus atsisako atsakomybės už save, perkelia ją kitiems, dažnai kaltina kitus; -alkoholizacija, narkotizacija; -psichologiniai sunkumai virsta somatinėmis, psichosomatinėmis arba psichiatrinėmis problemomis (potrauminio streso sindromas). Sutrumpintai: 1. Poveikio – pirmoji reakcija. Jausmai: įtampa, nerimas, mažėja orientacija situacijoje, bet žmogus vis dar ieško sprendimo. 2. Pasidavimo – įtampa auga toliau, stiprėja neviltis ir bejėgiškumas, jausmas, kad tai niekada nesibaigs. 3. Tvarkymosi – mobilizuojamos visos pastangos. Atsiranda motyvacija sprendimams, didelė galimybė asmenybės augimui. Galimos dvi išeitys: krizė įveikiama: žmogus randa sprendimą, įtampa atslūgsta, žmogus sustiprėja; krizė neįveikiama: įtampa taip pat sumažėja, bet dėl kitų priežasčių – žmogus pasiduoda. Galimai prasideda krizės chronizacijos procesas. Galutinė (pasitraukimo) – žmogus jaučia didelį fizinį ir psichinį išsekimą. Jei krizė įveikta, žmogus palaipsniui grįžta prie savo įprastos būsenos ir gyvenimo būdo. Jei krizė neįveikta, silpnėja vidinė asmenybės integracija. Tęsiasi galimi chronizacijos variantai. Psichologinių krizių prevencija Krizės intervencijos tikslas: padėti asmeniui atkurti įprastą funkcionavimą. Krizių intervencijos modeliai Krizių intervencija – tai pagalba tuo metu, kai išgyvenama krizė. Pagalba gali būti: 1. Psichoterapinė, psichologinė, psichiatrinė – ją teikia profesionalūs psichikos sveikatos specialistai. 2. Emocinė parama – ją teikia specialiai paruošti krizių įveikimo darbuotojai, savanoriai, pasirengę artimieji. Krizių intervencija yra skirstoma į tris lygius: Pirminės intervencijos lygis – prevencija (ieškomos strategijos, galinčios sumažinti įvairių rizikos faktorių poveikį) Antrinės intervencijos lygis – intervencija (Jis orientuotas į aktualių, dėl krizės kilusių, problemų sprendimą. Pagrindinis tikslas – padėti įveikti krizę tuo metu, kai ji išgyvenama) Tretinės intervencijos lygis – postvencija (Tai pagalba, kuri teikiama krizes išgyvenusiems žmonėms siekiant greitesnio grįžimo į įprastą jiems gyvenimo ir funkcionavimo lygį. Krizių intervencija yra skirstoma į tris lygius: pirminį – prevenciją, antrinį – intervenciją, tretinį – postvenciją (France, 1992; cit. pagal Polukordienė, 2003): 1. Pirminės prevencijos lygis – prevencija. Tai rūpinimasis psichikos higiena: ieškomos strategijos, galinčios sumažinti įvairių rizikos faktorių poveikį – įtakojančių savižudybes, krizinius išgyvenimus, psichikos sveikatos sutrikimus. Šiame lygyje svarbiausias vaidmuo tenka bendruomenės narių ir institucijų atliekamai praktinei prevencinei veiklai, visuomenės, specialistų (ypač pirminės grandies) švietimui. Prie pirminės prevencijos priskiriamos ankstyvosios prevencijos programos. Viena iš ankstyvosios prevencijos programų Lietuvoje – „Zipio draugai“, kurią įgyvendina VšĮ „Vaiko labui“. Šios programos tikslas – padėti 5–7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Programa „Zipio draugai” moko vaikus, kaip įveikti kasdienius sunkumus, kaip suvokti ir kalbėti apie savo jausmus. 2. Antrinės prevencijos lygis – intervencija. Jis orientuotas į aktualių, dėl krizės kilusių, problemų sprendimą. Pagrindinis tikslas – padėti įveikti krizę tuo metu, kai ji išgyvenama – t. y. suteikti išgyvenančiam krizę žmogui emocinę paramą (palaikymą) ir reikiamą psichologinę, socialinę ar kitą pagalbą. Atliekant krizių intervenciją labai svarbu padėti išgyventi kilusią jausmų sumaištį, sudaryti galimybę išreikšti visus su kriziniais išgyvenimais kilusius jausmus ir juos priimti. Tinkamai atlikta krizių intervencija mažina krizinių išgyvenimų intensyvumą, leidžia išgyventi (o ne užslopinti) krizinius jausmus ir taip padeda įveikti krizę. 3. Tretinės prevencijos lygis – postvencija. Tai pagalba, kuri teikiama krizes išgyvenusiems žmonėms (pvz. nusižudžiusiųjų artimiesiems) siekiant greitesnio grįžimo į įprastą jiems gyvenimo ir funkcionavimo lygį. Daroma viskas, kad krizė netaptų chronišku išgyvenimu. Šalinami liekamieji krizės efektai: taikoma psichoterapija, dirbama specialiose paramos ir savipagalbos grupėse. Visuose modeliuose prevencija skirstoma į pirminę, antrinę ir tretinę. Esant medicininiam modeliui prevencijos priemonės nukreiptos į sveikatos stiprinimą, efektyvų ligų gydymą ir kompleksinę pagalbą sergantiesiems lėtinėmis ligomis, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę. Esant socialiniam modeliui prevencijos priemonės orientuotos į bendruomeninių ryšių stiprinimą, efektyvios pagalbos kūdikiams ir vaikams užtikrinimą. Galima teigti, kad socialinis prevencijos modelis siekia ugdyti pozityvų socialinį kapitalą šeimose ir bendruomenėse. Kai taikomas krizės modelis, siekiant suvaldyti krizę orientuojamasi į veiksnių, galinčių sukelti krizę, mažinimą. Tai visuomenės švietimas, tarpasmeninių santykių ugdymas, šeimos stiprinimas, pozityvaus elgesio ir gebėjimų įveikti distresą ugdymas. Kreipiamas dėmesys į savitarpio pagalbos galimybių gerinimą, pagalbos, teikiamos ūmaus distreso situacijoje atsidūrusiems asmenims, sistemos kūrimą. Antrinės prevencijos tikslas – efektyvią pagalbą ūmios krizės atvejais užtikrinti taikant intervenciją, o tretinės prevencijos tikslas – sumažinti krizės poveikį ir apsaugoti nuo galimo potrauminio streso sindromo. Psichologinių krizių intervencija: efektyvaus konsultanto charakteristikos ir įgūdžiai Intervencija individualios krizės atvejais 1-asis krizių intervencijos etapas – problemos apibūdinimas. Norėdamas įvertinti ir apibūdinti kliento problemą, socialinis darbuotojas privalo empatiškai, jautriai ir aktyviai klausytis. Klausytis – ne tik girdėti kliento tariamus žodžius, bet ir stebėti jo kūno kalbą, veido išraišką, atkreipti dėmesį būklės dinamiką. „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!