Bendravimas (komunikacija) — kaip vadybos priemonė. Organizacijos kultūros ir multikultūros vieta dabarties organizacijos veiklo

Darbo vadovas doc., soc. m. dr. Vladimiras GRAŽULIS
Vertinimas ____________________________________
_____________________________________________
Vilnius
2006
ĮVADAS
Komunikacijos kokybė mūsų amžiuje tampa vis aktualesnė. Šiandien daugelio specialybių atstovai, o ypač – verslininkai, valstybės tarnautojai ir kt., intensyviai bendrauja su įvairių organizacijų darbuotojais, partneriais.
Komunikavimo procesas daugiaplanis ir sudėtingas. Dažniausiai jis analizuojamas kaip žmonių tarpusavio suvokimo ir tarpusavio sąveikos bei informaciniu – komunikaciniu aspektu.
Be abejo negalima pamiršti ir apie organizacijos kultūra, nes ji egzistuoja visur, kur susirenka žmonės vysto savo kultūrines tradicijas, turi savo nuomones, elgseną ir komunikuoja.
Taigi mūsų savarankiško darbo tikslai :
◦ Pateikti informacijos, kuri padėtų tobulinti bendravimo įgūdžius, išreikšti save ir suprasti bendravimo būdus;
◦ Įsigilinti į organizacijos kultūros sąvoką, atskleisti jos veikimą bei suprasti multikultūros, susijusios su šių dienų organizacijomis.
KOMUNIKACIJOS SAMPRATA
Komunikacija suprantama kaip procesas, kurio metu žmonės, perduodami simbolinius pranešimus, siekia pasikeisti reikšmėmis. Tas pateiktas apibrėžimas atkreipia dėmesį į tris esminius punktus:
1.) komunikacijos procesuose dalyvauja žmonės, o toks komunikacijos suvokimas – bandymas suprasti, kaip žmonės sąveikauja vieni su kitais.
2.) komunikacijos metu vyksta pasikeitimas reikšmėmis, t. y. figūruoja bendra reikšmė, vadinasi, norėdami komunikuoti, žmonės turi susitarti dėl vartojamų terminų sampratos.
3.) komunikacija naudoja simbolius, gestai, garsai, raidės, skaičiai ir žodžiai gali tik pateikti ir apytiksliai įvardinti idėjas, kurias jie turėjo perduoti pagal siuntėjo sumanymą.
Lietuvoje vietoj komunikacijos termino plačiau vartojamas bendravimo terminas ir apibrėžiamas taip:
Bendravimas – tai dviejų ar daugiau žmonių sąveika, kurios metu perduodama informacija ir pateikiami žmonių poreikiai. Bendravimas – gana sudėtingas reiškinys. Jis turi savo vidinius, socialinius, dorovinius – psichologinius mechanizmus, dėsnius ir taisykles, „kodus“ ir „šifrus“ (Žemaitis, 1992, p. 4).
Pagrindinis komunikacijos proceso tikslas – pasiekti, kad informacija būtų teisingai suprasta.
Komunikacinis procesas turi tris pagrindines funkcijas:
◦ komunikacinę
◦ reguliacinę
◦ kontaktinę
Komunikacinė funkcija akcentuoja informacijos perdavimą, pasikeitimą žiniomis, patirtimi bei informacijos priėmimą ir suvokimą.
Reguliacinė funkcija pabrėžia įtaką aplinkiniams žmonėms: draugams, verslo partneriams, bendradarbiams, siekiant išsaugoti ar daryti įtaką jų elgesiui, aktyvumui, požiūriui į vertybes. Ši funkcija skatina tam tikros žmonių grupės veiksmus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!