Atminties tyrimas

Įsivaizduokite savo gyvenimą be atmities. Nesimėgautumėte buvusiomis džiaugsmingomis akimirkomis, nesijaustumėte kalti ir nesikamuotumėte dėl skausmingų atsiminimų. Kiekvienas mirksnis būtų naujas gaivus potyris. Tačiau nepažintumėte nė vieno žmogaus, bet koks darbas – rengtis, virti, kepti – būtų naujas, kiekviena kalba svetina.
Atmintis yra proto sukauptų žinių saugykla. Pasak Cicerono, atmintis yra „visų dalykų saugykla ir sergėtoja“. Psichologui atmintis – bet koks ženklas, kad tai, kas buvo išmokta, išliko.
Vaizdinė atmintis – tai reiškinys, kurį aprašė, tyrė nemažai Lietuvos ir užsienio autorių (L.Žitnikova, R.Žukauskienė, V.Muchina, A.Gučas, A.Jacikevičius, N.L.Gage, D.C.Berliner, J.Piaget ir kt.). Vaizdinė atmintis turi didžiulę reikšmę ikimokyklinio ir vyresnio amžiaus vaikų, taip pat suaugusiųjų gyvenime. Šio tipo atminties pagalba mes gebame įsiminti, o vėliau ir atgaminti neseniai regėtus vaizdinius.
Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ir susikurta vaizdine medžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu nesuvokiamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir kitų vaizdinių.
Didelę reikšmę ikimokyklinukų gyvenime turi paveikslėlis. Paveikslėliai padeda auklėtojoms įtvirtinti vaikų žinias apie žinomus daiktus ir praplečia akiratį, supažindindami su naujais daiktais, su naujais aplinkinės tikrovės reiškiniais. Paveikslėlis – svarbi kalbos, mąstymo, atminties ir vaizduotės ugdymo priemonė.
Iš ko galima spręsti apie vaiko požiūrį į reikalavimą įsiminti? Ar vaikas suvokia mneminį tikslą, galima nustatyti iš jo elgesio. Jei mažylis įdėmiai išklauso užduoties ir stengiasi kuo greičiau ją atlikti, jau galima sakyti, kad vaikas suvokia tikslą įsiminti. [8, 13]
L.Žitnikovos knygoje “Ugdykime vaikų atmintį” nurodoma, kad mokslininkų tyrimai įtikinamai rodo, kad atminties produktyvumas gana daug priklauso nuo žmogaus būklės, nuo to, kaip jis įvertina savo galimybes. Nepasitikėjimas savimi, baimė suklysti, neįsiminti, smarkiai sukausto žmogų ir sumenkina jo atminties efektyvumą. [8, 11]
Pasak N.L.Gage ir D.C.Berliner, yra įrodymų, kad žodžių kodavimo funkcijas atlieka vienas smegenų pusrutulis, o vaizdų – kitas. Kalba daugiausia sisteminama kairiajame pusrutulyje, nežodiniai vaizdiniai – dešiniajame. Informacija smegenyse atspindima dvejopai. Gaunamą informaciją žmogus gali užkoduoti ir vaizdinių, ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!