Trumpalaikės atminties tyrimas (Ebbinghauso tyrimas)

Literatūros apžvalga Atmintis – tai individo sugebėjimas įsiminti, susisteminti, išlaikyti tai, kas patirta ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis (Psichologijos žodynas, 1993). Pasak Legausko (2001), atsiminimo tikslumas priklauso nuo atminties lygių. Skiriami trys atminties lygiai: įsiminimas, saugojimas ir atsiminimas. Įsiminimo metu patyrimo medžiaga yra transformuojama į tokią formą (nervinius impulsus), kurioje galėtų būti saugoma atmintyje ir jau transformuota padėta į atmintį. Toliau informacija saugoma atmintyje (smegenyse). Kai kurios informacijos dalys prarandamos labai greitai, tačiau kitos informacijos dalys gali būti išsaugomos visą gyvenimą. Prireikus (o kartais ir spontaniškai) paimame informaciją iš saugyklos, ji vėl patenka į mūsų sąmonės lauką, yra atsimenama. O Myers (2008), teigia jog atmintis yra psichikos sukauptų žinių saugykla. Septintojo dešimtmečio pabaigoje Atkinsonas ir Šifrinas pasiūlė atminties modelį, kuris iki šių dienų išlieka dominuojančiu atminties tyrimuose. Modelyje išskiriami 3 atminties komponentai – jutiminė atmintis, trumpalaikė atmintis ir ilgalaikė atmintis. Informacija patenka į jutiminę atmintį (prarandama per 2s), po to į trumpalaikę atmintį (prarandama per 30s) ir kartojimo dėka – į ilgalaikę atmintį (ten gali būti išlaikyta visą gyvenimą). Įsiminimas ilgalaikėje atmintyje nei vizualinis, nei akustinis, o prasminis. Trumpalaikė atmintis – trumpalaikis informacijos laikymas sąmonės lauke. Kuo didesnis trumpalaikės atminties turinys, tuo ilgiau trunka atsiminimas (7 paskaita, 2003). Darbo metodika Darbo eiga: I darbo dalyje tiriamajam pateikiamos skaičių sekos, kurios turi nuo 3 iki 11 skaičių. Skaičių sekos kartojamos po 20 kartų, pvz. skaičių seka sudaryta iš 7, 4, 11 skaitmenų kartojama 20 kartų. II darbo dalyje pateikiama 20 skirtingų skaičių sekų sudarytų iš 12 skaitmenų. Tiriamasis turi atkartoti kiekvieną skaičių seką; III darbo dalyje tiriamasis pirmiausia turi nustatyti skaičiaus rodymo trukmę ir pauzę taip, kad nespėtų pamatyti skaičių, esančių sekos pradžioje. Tada pateikiama 20 skirtingų skaičių sekų iš 12 skaitmenų. Tiriamasis turi įsiminti skaičių sekas ir jas atkartoti; IV darbo dalyje tiriamasis pirmiausia turi nustatyti parametrus, kad po kiekvienos skaičių sekos kompiuterio vaizduoklyje pasirodytų besisukantis vilkelis. Tada tiriamajam pateikiama skaičių seka, kurią tiriamasis turi atsiminti. Po to, iš karto po skaičių sekos, vaizduoklyje atsiranda besisukantis vilkelis ir tiriamasis turi suskaičiuoti, kiek kartu apsisuko vilkelis. Galiausiai tiriamasis turi surašyti atsimintą skaičių seką. Skaičių seka sudaryta iš 12 skaitmenų. Bandymas kartojamas 20 kartų. Darbo tikslas: patikrinti trumpalaikės atminties apimtį, galo ir pradžios taisyklę bei ištirti galo ir pradžios slopinimo efektus. Tiriamasis: 21m, vyras. Darbo priemonės: Speciali kompiuterinė programa. Stimulai: Pirmoje darbo dalyje, skaičiai nuo 3 iki 12. Trečioje keičiamas laiko tarpas tarp pateikiamų skaičių. Ketvirtoje keičiamas laiko tarpas tarp pateikiamų skaičių ir suktukas. Rezultatai ir jų aptarimas I bandymo dalis. Atlikus tyrimo pirmą dalį ir suvedus duomenys į lentelę (žr. 1 len.), matoma, kad tiriamajam pateikiama skaičių seka sudaryta nuo 3 iki 11 skaitmenų. Skaičių seka sudaryta iš 3 ir 4 skaitmenų skirta patikrinti, ar tiriamasis neturi sutrikimų su trumpalaike atmintimi. 1 lentelė. Atsimintų skaičių kiekis   3 4 5 6 7 8 9 10 11 1 3 4 5 6 7 8 6 5 7 2 3 4 4 6 7 8 9 5 7 3 3 4 5 6 6 8 6 7 6 4 3 4 5 6 3 8 5 7 8 5 3 4 5 4 5 8 6 7 5 6 3 4 5 6 5 8 6 6 6 7 3 4 5 6 7 8 6 6 6 8 3 4 5 6 5 8 7 7 7 9 3 4 5 4 7 8 8 5 8 10 3 4 5 6 7 8 7 9 8 11 3 4 5 6 7 8 7 8 6 12 3 4 5 6 7 8 6 5 5 13 3 4 5 6 5 8 5 7 5 14 3 4 5 6 7 7 8 7 5 15 3 4 5 6 7 8 5 8 5 16 3 4 5 6 7 7 9 5 6 17 3 4 5 6 7 8 6 5 5 18 3 4 5 6 7 8 8 8 5 19 3 4 5 6 7 7 8 7 5 20 3 4 5 6 7 8 6 5 7 Remiantis pirma lentele galima spręsti, kad tiriamasis neturi sutrikimų susijusių su trumpalaike atmintimi, kadangi be klaidų įsiminė skaičių sekas sudarytas iš 3 ir 4 skaitmenų. 2 lentelė. Tyrimo rezultatų vidurkiai Pateikiamų skiačių kiekis 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Įsimintų skaičių vidurkis 3,00 4,00 4,97 5,87 6,57 7,67 6,67 6,47 6,40 Remiantis pirmos lentelės rezultatais apskaičiuoti įsimintų skaičių vidurkiai (žr. 2 len.), kurie naudojami nubraižyti grafikui (žr. 2 pav.), kad aiškiau matytusi, kokiame intervale telpa tiriamojo trumpalaikė atmintis. 1 pav. Trumpalaikės atminties apimtis Remiantis grafiku matyti, kad tyriamojo atmintis telpa maždaug [5;7] skaičių intervale. Pasak Martišiaus (2006) trumpalaikės atminties apimtis yra 7 plius minus du elementai, tai reiškia, kad trumpalaikė atmintis turi tilpti į [5;9] skaitmenų intervalą. Pagal bandymo rezultatus, galima teigti, kad tiriamojo trumpalaikė atmintis telpa į 7±2 objektų intervalą. II bandymo dalis. Šiuo tyrimo metu bandoma išsiaiškinti, ar tiriamasis geriau įsimena sekos pradžią ir galą negu sekos vidurį. Atlikus antrą bandymo dalį, surašomi duomenys (žr. 3 len.). Trečioje lentelėje matomi tik nuliai ir vienetai. Skaičius 1 reiškia, kad tiriamasis teisingai atsimina sekos skaitmenį, o nulis reiškia, kad tiriamasis neatsimina pateiktos sekos skaitmenio ir jį įvardina klaidingai ar tiesiog neatsiminęs spaudžia betkokį skaičių (tai galioja ir 5 bei 7 lentelėms). 3 lentelė. Bandymo atsakymas pagal skaičiaus pozicija sekoje   1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 + + + - - - - - + + + + 2 + + + + + - - - - - - + 3 + - - - - + - + + + + + 4 + + + + - - - - + + + + 5 + + + + + - - - - + + + 6 + + + + - - - - - + + + 7 + + + + + - - + + + + + 8 + + + - - - + - - + - + 9 + + - - - - + - - - - + 10 + + + + + - - - + + + + 11 + + - - - - - - - - - + 12 + - - + - - - + - - - + 13 - - + + - - - + + + + + 14 + + + + - - - + + + + + 15 + + + + - + + + + + + + 16 + + + + - - - - + + + + 17 + + + - - - - + + + + + 18 + + - - - - - + + - - + 19 + - - - - - + + + + - - 20 + + + + + + - - - - - + Pagal trečios lentelės rezultatus apskaičiuojama, kiek procentų tiriamasis teisingai atsimina dvylikos skaitmenų sekos skaičius pagal skaičiaus pozicija sekoje (žr. 4 len.). 4 lentelė. Teisingi atsakymai pagal pozicijos numerį 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 90% 83% 73% 57% 28% 13% 17% 37% 55% 70% 70% 90% 2 pav. Sekos skaičiaus atsiminimo priklausomybė nuo skaičiaus vietos sekoje Iš 2 grafiko (žr. 2 pav.) matyti, kad tiriamasis geriausiai atsimena tuos sekos skaičius, kurie yra sekos pradžioje ir pabaigoje. Tiriamasis 90% atsimena skaičius, esančius 1 ir 12 sekos pozicijoje. Skaičiaus pozicijai artėjant link sekos vidurio, teisingo atsiminimo procentas mažėja. Skaičiai esantys sekos 5, 6, 7, 8 pozicijose atsimenami mažiau už 40%. Pasak Myers (2000) žmonėms stengiantis tiesiogiai prisiminti skaičių seką, žodžių, pavadinimų sąrašus, dažnai išryškėja vietos eilėje įtaka: paprastai pirmieji ir paskutinieji sąrašo dėmenys prisimenami geriau negu vidurinieji. Paskutinieji dėmenys atsimenami ypač gerai dėl to, kad dar tebėra veikiančioje atmintyje. Tai paaiškinama naujumo efektu, kuris parodo, kad paskutiniai sekos skaitmenys geriau įsimenami, kadangi jie tiesiog atgaminami iš trumpalaikės atminties. O priekiniai lengviau atsimenami, nes juos lengva pakartoti. Susidaro palankesnės sąlygos jiems pereiti į ilgalaikę atmintį (Martišius, 2006). Galima teigti, kad Myers ir Martišiaus teiginiai paaiškina šio bandymo rezultatus, jog skaičiaus vieta sekoje turi įtakos skaičiaus atsiminimui. III bandymo dalis. Šio bandymo metu yra slopinamas pradžios efektas. Atlikus šį bandymo etapą surašomi duomenys (žr. 5 len.) tokiu pat principu kaip ir trečioje lentelėje. 5 lentelė. Bandymo atsakymas pagal skaičiaus pozicija sekoje   1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 - - - - + - - + - - + + 2 + - - - + - + - - - - + 3 + + - - - - - - + - + + 4 - - - - + - - - + + - - 5 + + - - - - - + - - + + 6 - - - - - + - - + + + + 7 - - - - - - - + - + + + 8 - - - - - - - - + + + + 9 - - - - - - - + - + + + 10 - - - - + - + - - + + + 11 - - - - - - - - + + + + 12 - - - - - - + + + + + + 13 - - + - - - + - - + - + 14 - - - - - - - - + + + + 15 - - - + - - - - - - - + 16 - + - - - + - + - + - + 17 - - - - - - - - - + + + 18 + - - - - - - - - + + + 19 - - - - - - - - - + - + 20 - - - - - - - - - - - + Remiantis penkta lentele, apskaičiuojama procentais, kiek tiriamasis teisingai atsimina dvylikos skaitmenų sekos skaičių procentais pagal skaičiaus pozicija sekoje slopinant pradžios efektą. 6 lentelė. Teisingi atsakymai pagal pozicijos numerį 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 10% 13% 3% 7% 17% 10% 17% 27% 37% 67% 70% 97% 3 pav. Pradžios efekto slopinimo rezultatai Remiantis trečiuoju grafiku (žr. 3 pav.), matoma, kad slopinant pradžios efektą tiriamasis geriau atsimena skaičius esančius galo pozicijoje ir arčiau vidurio pozicijos. Tiriamasis skaičius esančius 12 pozicijoje atsimena 97%, bet pozicijoms artėjant link vidurio mažėja teisingo atsiminimo procentas iki 17%. Pagreitinus žodžių, skaičių sekų pateikimą, pablogėja pirmųjų žodžių, skaitmenų atgaminimas. Sutrumpėjus intervalui tarp skaitmenų pateikimo, pablogėja kartojimo galimybės. Mažiau kartojant skaitmenis, didėja tikimybė, kad reprezentacijos trumpalaikėje atmintyje suirs ir jos nebus perkeltos į ilgalaikę atmintį. Kadangi paskutiniai sekos skaitmenys yra aktivinami tiesiog iš trumpalaikės atminties, naujumo efektas išlieka ir pagreitinus stimulų pateikimą (Martišius, 2006). Tačiau paveikslėlyje matoma, kad pradžios efektas nėra visiškai užslopintas, t. y. skaitmenys esantys 1-6 pozicijose nėra lygūs 0%. Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo skaičių, esančių pirmoje pozicijoje, prasideda bandymas ir savaime vizualiai užfiksuojamas pirmasis skaičius. IV bandymo dalis. Atliekant ši bandymo etapą, slopinamas galo efektas. Atlikus šį bandymo etapą surašomi duomenys (žr. 7 len.) tokiu pat principu kaip ir 3 bei 5 len. 7 lentelė. Bandymo atsakymas pagal skaičiaus pozicija sekoje   1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 + + + - - - - - - - - - 2 + + + + + + - + - - + - 3 + + + + - - - - - - - - 4 + + + + + - - - - - - - 5 + + + + + + - - - - - - 6 + - + - + + - - + - - + 7 + + + - - + - - - - - - 8 + + + + - - - - - - - - 9 + + + + - - + - - + - - 10 + + - + + - - - - - - - 11 + + + + + - - - - - - - 12 + + + + - - - - - - - - 13 + + + + - - - - - - - - 14 + + - - - - - - - - - + 15 + + + + - - - - - - - - 16 + + + + - + - - - - - - 17 + + + + - - - - - - - - 18 + + + + + - - - - - - - 19 + - + + - + - - - - - - 20 + + + + + + - - - - - - Pagal 7 lentelės duomenys apskaičiuojama kiek tiriamasis teisingai atsimina dvylikos skaitmenų sekos skaičių procentais pagal skaičiaus pozicija sekoje slopinant galo efektą. 8 lentelė. Teisingi atsakymai pagal pozicijos numerį 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 97% 90% 87% 77% 50% 30% 3% 3% 3% 3% 3% 9% 4 pav. Galo efekto slopinimo rezultatai Remiantis 4 paveikslėliu matoma, kad tiriamasis gerai atsimena skaičių sekos pradžią. Artėjant sekos pozicijos skaičiams link sekos vidurio teisingų atsakymų procentas mažėja nuo 97% iki 30%. Pasak Martišiaus (2006), jeigu tiriamieji po kažkokio pateikimo kurį laiką sprendžia aritmetinius uždavinius ar ką nors skaičiuoja, tai paskutinių sąrašo žodžių (sekos skaitmenų) atgaminimas nėra geresnis nei vidurinėje pozicijoje esančių žodžių (skaitmenų). Šiomis sąlygomis viskas atgaminama iš ilgalaikės atminties. Šio bandymo rezultatai patvirtina, kad atliekant papildomą aritmetinę funkcija, dingsta naujumo (galo) efektas. Išvados: 1. Trumpalaikės atminties apimtis patenka į 7±2 objektų saugojimo apimtį. 2. Skaičiaus vieta sekoje turi įtakos skaičiaus atsiminimui. 3. Įrodyta, kad galioja pradžios ir naujumo efektas, kai lengviau atsimenamas pradžios ir galo skaitmenys nei vidurio. 4. Pagreitinus žodžių, skaičių sekų pateikimą, pablogėja pirmųjų žodžių, skaitmenų atgaminimas. 5. Pradžios slopinimo efektas priklauso nuo skaičių pateikimo trukmės, kuo trumpesnė rodymo trukmė ir pauzės, tuo sunkiau atsimenama sekos pradžia. 6. Jei po sekos pateikimo tiriamasis turi atlikti papildomą veiklą, atsiranda galo efektas, kuomet pamirštami sekos skaitmenys esantis gale. Literatūros sąrašas 1. Legauskas V. (2001). Psichologijos įvadas, paskaitų medžiaga, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. 2. Martišius V. (2006). Kognityvinė psichologija, suvokimas ir atmintis 1 dali,. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 3. Myers D. G. (2000) ir (2008). Psichologija, Kaunas: Poligrafija ir informatika. 4. Psichologijos žodynas. (1993). Vilnius: Mokslo enciklopedijų leidykla. 5. VII paskaita (2003). Atmintis. [žiūrėta 2011-12-21]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!