Ikoninės atminties savybių tyrimas pagal G. Sperling'ą

Ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro įsiminimas, išlaikymas ir atgaminimas to, kas anksčiau buvo pažinta, išgyventa ir veikta yra vadinama atmintimi. Tai yra labai sudėtingas ir dar iki galo neištirtas mechanizmas, kurio reiškiniai pasireiškia beveik visoje gyvojoje gamtoje. Šiuolaikinės kognityvinės psichologijos duomenimis, atmintis nėra statinis įspūdžių kopijavimo mechanizmas, o sudėtingos struktūros veikimas, pertvarkant jutimo organais gaunama informaciją (Jacikevičius, 1999).
Esti dvi atminties struktūros leidžiančios mums saugoti informaciją: trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Trumpalaikė atmintis – mūsų sąmonės centras, sąmonė išsaugo tos akimirkos mintis, informaciją jausmus. Ilgalaikė atmintis leidžia „prikelti“ didžiulius informacijos klodus ir yra žinių bei patirties pagrindas. Kai kurie mokslininkai netgi teigia, kad ji saugo viską ką žmogus yra patyręs per visą gyvenimą. Taigi ilgalaikės atminties informaciją mes naudojamės nuolatos, o trumpalaikė atmintis kontroliuoja atgaminimą (Psichologija studentui, 2005).
Į atminties tyrimus yra žiūrima ir iš biologinių ir iš psichologinių pozicijų. Psichologai stengiasi suprasti atminties veiklą ir kokie poveikiai ją veikia. Fiziologiniu požiūriu atminties mechanizmai bandomi suprasti aiškinantis nervų sistemoje vykstančius procesus. Psichologinis atminties tyrimo ir matavimo būdas turi senesnes tradicijas. Šių tyrimų pradininkas vokiečių psichologas Hermanas Ebinhausas, gimęs 1850 metais Vokietijoje, (paskaitų medžiaga, 2006).
Žmogaus atminties studijos prasideda nuo susipažinimo ir įvaldymo tų metodų, kurie jau tapo klasikiniais atminties tyrimo metodais. H.Ebinhausas naudodamasis šiais ir kitais metodais, jis nubrėžė atminties kreivę, kurią po pirmojo išmokimo tikslino dar 22 metus. Kreivė rodo, kad išlaikymas atmintyje staigiai krenta tuoj po pirmojo išmokimo, vėliau jo nuolydis darosi tolygesnis ir ne toks staigus (Psichologijos atlasas, 2001).
Pirminį regimosios informacijos užrašymą ikoninėje atmintyje 1960 metais tyrinėjo G. Sperling‘as. Jis tyrinėjo sensorinės ikoninės atminties apimtimi bei regimojo pėdsako užsilaikymu joje. G. Sperling‘as eksperimentai parodė, jog žmogus turi labai trumpą sensorinę ikoninę atmintį, kuri leidžia stulbinančiai tiksliai atsiminti net ir labai trumpai rodomus regimuosius vaizdus. Tačiau toks pėdsakas regimojoje atmintyje išlieka labai trumpai, tik apie pusę sekundės. G. Sperling taip pat tyrė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!