Atminties savybių tyrimas pagal H. Ebinhausą

Atmintis yra labai svarbus reiškinys kiekvieno žmogaus gyvenime. Dar senovės laikais, didžiai vertindami atminties reikšmę, graikai jai paskyrė vieną iš dievybių – Mnemoziną. Ir iki šių dienų žmonės ypač mokslo šakų atstovai teikią šiam reiškiniui didelę svarba bei dėmesį, tačiau visgi nėra vieningos nuomonės, kuri galėtų atsakyti į visus su atmintimi ir jos reiškiniais susijusius klausimus. Tačiau, buvo atlikta nemažai visokiausių eksperimentų, bei tyrimų, kurių rezultatai leidžia suvokti bendrą atminties ir kai kurių jos reiškinių vaizdą.
Į atminties tyrimus žiūrima iš biologinių ir psichologinių pozicijų. Psichologai stengiasi suprasti atminties veiklą ir kokie poveikiai ją veikia. Fiziologiniu požiūriu atminties mechanizmai bandomi suprasti aiškinantis nervų sistemoje vykstančius procesus. Psichologinis atminties tyrimo ir matavimo būdas turi senesnes tradicijas. Šių tyrimų pradininkas vokiečių psichologas Hermanas Ebinhausas, gimęs 1850 metais Vokietijoje.
Mokslininkas atliko eksperimentus su savimi. Savo eksperimentuose jis naudojo beprasmius skiemenis. Šiuos skiemenis surašydavo ir garsiai pats sau skaitydavo stengdamas atsiminti. Po to stengdavosi atkurti skiemenis ir paskaičiuodavo teisingai atkurtų skiemenų skaičių. Beprasmių skiemenų naudojimas išjungdavo semantinį faktorių, tokiu būdu pašalindavo pašalinį faktorių, galintį įtakoti atsiminimo procesą. Antra, jis į atminties matavimą įvedė užmiršimo procesą. Trečia, atminties matavimui panaudojo atgaminimo metodą. Gauti ir paskelbti rezultatai 1885 m. Išliko reikšmingi iki pat šių dienų.
Žmogaus atminties studijos prasideda nuo susipažinimo ir įvaldymo tų metodų, kurie jau tapo klasikiniais atminties tyrimo metodais. H.Ebinhausas naudodamasis šiais ir kitais metodais, jis nubrėžė atminties kreivę, kurią po pirmojo išmokimo tikslino dar 22 metus. Kreivė rodo, kad išlaikymas atmintyje staigiai krenta tuoj po pirmojo išmokimo, vėliau jo nuolydis darosi tolygesnis ir ne toks staigus. (Psichologijos atlasas I tomas, 111p.)
H.Ebinhausas eksperimentų metu nustatė, kad beprasmių skiemenų sekos įsiminimui turi įtakos elementų demonstravimo greitis. Lėčiau keičiantis elementams sekoje - jų įsiminimas gerėja. Taip pat sekų atgaminimo procese turi įtakos elemento padėtis sekoje arba pozicinis efektas. Įsimenant informaciją svarbu kuris tai elementas sekoje: pirmas, vidurinis ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!