Apmokėjimo už darbą ir premijavimo sistemos įmonėje

„Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei ūkinei veiklai. Medžiagų, daiktinių, finansinių ir materialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas sudaro įmonę“(Leonienė B., 1997).
Darbo užmokestis – tai išmokos darbininkams už jų darbo jėgos, kaip gamybinio veiksnio panaudojimą. Taip pat, darbo užmokestis įmonės požiūriu – tai darbo išteklių kaina, kuri veikia gamybos procese ir yra gamybos ir realizacijos kaštų dalis.
Šiuo metu dažniausiai taikomos vienetinė ir laikinė darbo apmokėjimo formos, turinčios savas sistemas.
Darbo sudėtingumas dabartiniais laikais vertinamas, atsižvelgiant į specialisto išsimokslinimą, profesinę patirtį, sprendimų mastą, vadybos ir pareigų lygius. Kiekvienas kriterijus vertinamas tam tikra balų suma, kuri apskaičiuota pagal vienetinius veiksnius.
Vienetinė darbo užmokesčio sistema – tai sistema, kurios esmė yra darbo užmokesčio dydžio tiesioginė priklausomybė nuo atlikto nustatytos kokybės darbo kiekio, atsižvelgiant į darbo turinį ir sąlygas.
„Vienetinės ir laikinės darbo užmokesčio formos įmonėje priklauso nuo daugelio veiksnių ir į juos būtina atsižvelgti priimant sprendimą dėl darbo užmokesčio formos“(Gronskas V., 1993).
Atlyginimai darbuotojams nuo atlyginimų specialistams, vadovams labai skiriasi, nes yra skirtingai skaičiuojami. Be to, specialistų ir vadovų atlyginimai yra didesni, nei darbuotojų atlyginimai.
Kiekvienas dirbantis darbuotojas vertas gero atlyginimo ir, jei jis dirba geriau nei kiti, tai yra vertas premijos ar kitų priedų prie atlyginimo, kad būtų skatinamas ir toliau taip elgtis. Įmonių vadovai turi atskiras darbuotojų skatinimo formas, sistemas, kurias naudoja savo įmonėse. Pasirinktos ir patvirtintos sistemos yra veiksmingos, kadangi jos kuriamos, atsižvelgiant į darbuotojų interesus.
„Kur bedirbtų darbuotojas, jis susiduria su darbo vienokia ar kitokia užmokesčio sistema, kadangi jam yra mokamas atlyginimas, premijos, kiti priedai“(Sergejev I. V., 2001).
Lietuvoje, deja, dažnai darbuotojai susiduria su darbdaviais, kurie nesilaikydami įstatymų, verčia žmones dirbti viršvalandžius, už kuriuos nesumoka, mažai sumoka arba nesumoka už darbuotojui priklausantį atostogų laiką. Dažnai taip atsitinka todėl, kad darbininkai nenori savo teisių išsakyti įmonės vadovui arba jų teises ginančiai instancijai, nes tai gali baigtis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!