Akademinis stresas

Įvadas

Stresas – tai toks asmens ir aplinkos santykis, kuris yra vertinamas kaip apsunkinantis arba viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę gerovei (Bulotaitė, 2008).

Akademinis stresas reiškia spaudimą ir įtampą, kurią patiria asmenys, dalyvaujantys ugdymo aplinkoje, dažniausiai studentai. Šis stresas atsiranda dėl įvairių veiksnių, susijusių su akademine atsakomybeir bendra mokymosi aplinka. Akademinio streso šaltiniaigali apimti didelius lūkesčius iš savęs, šeimos ar visuomenės, konkurencingą mokymosi atmosferą, didelius darbo krūvius, nesėkmės baimę ir spaudimą atitikti konkrečius akademinius standartus. Šie stresoriai gali pasireikšti įvairiais būdais, paveikti studentus tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Ši tema pasirinkta dėl akademinio streso keliamo reikšmingo neigiamo poveikio studentų visokeriopai gerovei, siekiant ne tik aptarti dažniausias to priežastis bei pasekmės, galimus streso įveikos metodus, bet taip pat atkreipti akademinės bendruomenės dėmesį į problemą ir paskatinti kurti sveikatai palankesnę mokymosi atmosferą.

Akademinio streso priežastys

Studijos aukštojoje mokykloje yra svarbus ir reikšmingas įvykis studento gyvenime. Nepaisant to, kad tai aplinka, suteikianti galimybę tobulėti, iššūkiai, sunkumai bei stresas yra neatsiejama jos dalimi. Studentai yra daugiausiai dėmesio mokymuisi skirianti socialinė grupė, dažnai turinti derinti mokslus su darbu, o taip pat ir asmeniniu gyvenimu. Aukšti akademiniai ir socialiniai reikalavimai, finansiniai sunkumai kartu lemia aukštą distreso lygį. Stresas gali veikti kaip natūrali ir būtinareakcija į išlikimą aplinkybėse, kuriose susiduriama su tipinėmis akademinės aplinkos problemomis, dažnai veikiančiomis studentą tuo pačiu metu, tačiau galimai sąlygojančiomis lėtinį stresą. Dalyvauja daug įvarių veiksnių,kaip pavyzdžiui akademinio krūvio perkrova, konkurencinga atmosfera tarp studentų, grupiniai projektai, technologinių ar kitų išteklių trūkumas, dėstytojų ar kolegų pagalbos ir paramos stoka, prasti laiko planavimo igūdžiai. Perėjimas iš mokyklos aplinkos į universitetą taip pat gali būti svarbiu veiksniu, sukeliančiu psichologinį, akademinį ir socialinį stresą ar net šoką dėl padidėjusio savarankiškumo lygio, neretai - naujos gyvenamosios aplinkos ir buvima toli nuo šeimos, mokymosi aplinkos skirtumų, kurie apima mokymo metodus, akademinius reikalavimus, santykį su fakultetu ar kitais studentais. Svarbu paminėti, kad studentų gyvenime egzistuoja ir tokie reikšmingi stresoriai kaip nerimas, depresija ir kitos sveikatos kondicijos, problemos šeimoje, žema savivertė, socialinė fobija, patiriamos patyčios, polinkis į perfekcionizmą, kurie daro juos daug labiau pažeidžiamus bei gali bloginti socialinius ir akademinius rezultatus, neigiamai veikti gebėjimą susidoroti su patiriamu stresu, akademine apkrova (AlHadi ir kt., 2014). Akademiniame gyvenime taip pat egzistuoja tam tikri socialiniai lūkesčiai, įskaitant santykius su bendraamžiais, įvairias socialines interakcijas, kurie gali prisidėti prie padidėjusio streso lygio. Studentai gali jausti spaudimą pritapti, rasti naujų draugų, naviguoti socialinėse situacijose atitinkant tam tikrą standartą, kas prideda papildomą kompleksišką sluoksnį jų patirtims akademinėje aplinkoje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!