Žmonijos elgesys

Nors žmonijos istorija tęsiasi daugybę šimtmečių, moksliniai žmogaus socialinės elgsenos tyrimai prasidėjo vos prieš šimtmetį. Daugelio žmogaus elgesio priežasčių dar nepavyko atskleisti, tačiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti į daugelį intriguojančių klausimų pavyzdžiui: Kaip mūsų sąmoningas ir nesąmoningas mąstymas valdo poelgius? Kaip nuostatos lemia elgesį? Kaip elgesys lemia nuostatas? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų praplečia savęs suvokimo ribas ir leidžia pajusti mus veikiančias socialines jėgas.
Bet kokio elgesio pradžia yra poreikis, suprantamas kaip organizmo priklausomybė nuo egzistavimo sąlygų. Biologiniai poreikiai (alkio, troškulio numalšinimo ir kt.) išreiškia organizmo priklausomumą nuo sąlygų, būtinų gyvybei palaikyti. Socialiniai poreikiai (bendravimo, įsitvirtinimo, saviraiškos) nurodo sąlygas, nuo kurių priklauso asmenybės tobulėjimas. Nepatenkinęs socialinių poreikių, organizmas nežūva, bet smarkiai nukenčia jo socialinis komponentas. Būdą, kuriuo žmogus tenkina biologinius poreikius, daugeliu atvejų lemia elgesį reguliuojančios socialinės normos, etikos reikalavimai. Todėl žmogus, tenkindamas biologinius poreikius, dažnai laikosi socialinių taisyklių, draudimų.
Kilus poreikiui, žmogus patiria emocinę įtampą, išgyvena tam tikrą nepatogumą, kažko trūkumą. Šį jausmą nusako jau paties žodžio „poreikis“ šaknis. Sakoma: kažko „reikia“. Emocinė įtampa nėra maloni būsena. Noras pašalinti arba bent sumažinti įtampą verčia žmogų veikti. Taigi įtampa virsta energijos šaltiniu. Ją šalindamas žmogus tampa aktyvus. Pasiekus tikslą – numalšinus alkį, pabendravus su draugu – įtampa atslūgsta. Kilus poreikiui, pažeidžiama hipotetinė organizmo energetinių jėgų pusiausvyra, dėl to kyla emocinė įtampa. Kadangi įtampa žmogui nemaloni ir nepriimtina, jis siekia susigrąžinti pusiausvyrą, t.y. patenkinti poreikį. Poreikiai yra orientuoti į tikslą. Tikslai gali būti tiesioginiai ir tarpiški. Žmogaus elgesį galima mėginti aiškinti tiek tiesioginėmis, tiek ir tolesnėmis, tarpiškomis priežastimis, kurių tiesiogiai pastebėti neįmanoma. Pavyzdžiui, galima sakyti, kad kaimynai susipyko dėl balkone laikomo šuns, arba dėl įžeistos savimeilės. Būtent tolesnių tikslų, dėl kurių atliekami tiesioginiai veiksmai, buvimas sudaro motyvacijos esmę.
Suaktyvintas, suaktualintas poreikis vadinamas motyvu. Motyvas yra nematomas, apie jį sprendžiama. Motyvui patenkinti reikia įgūdžių. Pavyzdžiui, kūdikis turi daug norų, bet neturi įgūdžių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!