Pagalba ir altruistinis elgesys

Dar Aristotelis altruizmą vadino artimumo jausmu, skatinančiu iš geros valios daryti gera kitiems. Tuo altruizmas skiriasi nuo abipusės naudos; čia nelaukiama jokio atlygio.
Gailestingojo samariečio pavyzdžiu Biblija reikalauja būti nesavanaudiškiems visų žmonių atžvilgiu. Tačiau įvairiausi nusivylimai šią laikyseną apriboja: aukojamės tik tam tikrų žmonių atžvilgiu. Dažniausiai aukojasi draugai. Draugystė yra įvairių lygmenų emocinis sąskambis. Draugai iš dalies atsisako savo interesų vienas kito labui, tačiau netampa vienas nuo kito priklausomi.
C. Rodžerso manymu, pasiaukojimu, altruizmu (geranoriškumu) būtinai turi pasižymėti žmonės, užsiimantys pokalbio terapija, kurios svarbiausios sąlygos yra įsijautimas, pagarba, nuoširdumas žmogui.
Pagalbos teikimas vargo, skurdo ar nelaimės prislėgtam žmogui buvo ir yra didžioji žmogaus pareiga.
Netikėtos nelaimės, nesveika aplinka ar nelengvo gyvenimo sąlygos ne vieną nustumia pasijusti silpnesniu, prarasti gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Visais laikais visuomenėje egzistavo moralės norma, skatinanti žmones susimąstyti ne tik apie savo, bet ir pasaulio likimą, pajusti ryšį su visais žmonėmis, suvokti, jog esi priklausomas nuo greta esančiųjų, taigi ir atsakingas už savo artimą.
Natūralu, kad pirmoji pagalbos artimui skelbėja ir skleidėja buvo Bažnyčia, mokydama „mylėti savo artimą kaip save patį”. Bažnyčia nurodo konkrečius būdus šiam priesakui įgyvendinti: septyni labdarystės darbai kūnui ir sielai skelbia: alkaną papenėti, trokštantį pagirdyti, nuogą aprengti, pakeleivį į namus priimti, kalinį sušelpti, ligonį lankyti, numirėlį palaidoti.
Už pagalbą žmogus buvo skatinamas, už jos nesuteikimą – baudžiamas, t. y. nuo seno taikomos socialinės sankcijos. Ilgainiui pagalba tapo vertybe jau nepriklausančia nuo išorinio skatinimo.
Dažnoje gyvenimiškoje situacijoje sunku suvokti kiek ir kokia pagalba asmeniui reikalinga, kokia pagalba gali būti teikiama ir ar asmuo priims pagalbą? T. y. kokios pagalbos jam ištiktųjų reikia? Tik įvertinus situaciją sprendžiama ar ji kritiška ir ar reikia įsikišti.
Pvz.: socialinėje tarnyboje lankosi riboto psichinio mąstymo asmuo, reikšdamas priekaištus valdžios institucijoms, medikams, kaimynams. Pokalbio metu paaiškėja, kad jokios siūlomos pagalbos jis nepriims, nes yra įtarus, niekuo nepasitikintis. Vienintelis būdas nuraminti jo emocijas ir priekaištus yra jo kalbos užrašymas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!