Veido ženklai. Šypsena

Burnos ženklai.
Kai žmogus dažnai būna prasižiojęs (laiko pravirą burną), galima pagalvoti, jog jam sunku kvėpuoti, tačiau ši veido išraiška gali taip pat reikšti, kad jis nenuovokus. Dažnai apatinę lūpą atkišame į priekį protestuodami. Kartais atkišdami lūpą, truputį atkišame ir smakrą.
Žmogų, linkusį į depresiją išduoda nuleisti lūpų kampučiai ir kiek priverstinė šypsena, kuria bandoma paslėpti dvasinę būseną. Nereikia pamiršti, kad senyvų žmonių lūpų kampučiai vis tiek nusileidžia, nors jie per visą gyvenimą nekentėjo jokios depresijos.
Kai įtempiame visą valią, atkišame abi lūpas arba jas įtraukiame ir stipriai suspaudžiame. Kai darbas reikalauja daug energijos, žmogus paprastai iškiša liežuvio galiuką.
Stipriai suspausta burna gali reikšti, kad žmogus yra tylenis. Tačiau tokia burnos padėtis gali reikšti, kad tuo metu žmogus jaučiasi įžeistas ir nenori bendrauti. Jei žmogaus lūpos ne tik sučiauptos, bet dar nuleisti ir lūpų kampučiai, reiškia, jog jis greitai įsižeidžia, yra pesimistas arba užsispyrėlis.
Suspaustos į brūkšnį lūpos primena barjerą. Tokios lūpos būdingos žmonėms, turintiems problemų. Jei lūpos suspaudžiamos tik trumpam, reiškia, kad žmogus stengiasi suvaldyti įsiūtį.
Lūpas atpalaiduojame tada, kai jos sausos. Tada vėl įtempiame. Lūpas atpalaiduoti gana sunku. Keista, tačiau mes gebame sunkiau parodyti tai kas mums malonu, nei tai, kad sunku.
Įtemptai galvodami kramtome lūpas, ypač kai nematome išeities.
Pateikdami pasiūlymą, turėtume stebėti apatinę pašnekovo lūpą. Jei pašnekovas sutinka, jis truputį atkiša apatinę lūpą ir linksi galvą. Tikriausiai šią mimiką lydi mintis: “Hm, skamba visai neblogai“.
***
Apie šypseną.
Žmogus, „gyvūnas, kuris juokiasi“, šitokiu būdu išsivaduoja iš vidinės įtampos. Laimėtojas juokiasi po sunkaus darbo, piktdžiugiškas juokas skamba tada, kai priešą ištinka nelaimė. Laimingi žmonės tik šypsosi.
Antropologai sako, jog mūsų protėviai beždžionės šiepdavo dantis tuomet, kai reikšdavo nepasitenkinimą. Sužmogėjimo procese pastebėjome, kad pylos gauname mažiau tuomet, kai stipresnįjį neužpuolame, o jam nusišypsome. Tokiu būdu jam parodome savo taikius ketinimus, tam tikrą džiaugsmą jį matydami, taip pat nedidelę nuostabą. Taip iš dantų rodymo išsirutuliojo prisitaikėliškumą, taikingumą, geranoriškumą ir simpatiją reiškianti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!