Referatai

Smurtas šeimoje prieš moterį

9.8   (3 atsiliepimai)
Smurtas šeimoje prieš moterį 1 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 2 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 3 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 4 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 5 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 6 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 7 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 8 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 9 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 10 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 11 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 12 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 13 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 14 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 15 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 16 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 17 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 18 puslapis
Smurtas šeimoje prieš moterį 19 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

ĮVADAS    Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina žmogaus teises ir laisves, kurios yra prigimtinės. Niekam nevalia pažeisti žmogaus teisės į gyvybę, laisvės neliečiamumo, asmens neliečiamumo. Moterų, patiriančių smurtą šeimoje, pažeidžiama viena iš prigimtinių teisių, kurią gina Lietuvos Respublikos Konstitucija - tai asmens neliečiamumas, kuris įtvirtintas 21 LR Konstitucijos straipsnyje. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Tačiau moterys patiria smurtą ir šeimoje, ir už jos ribų, nuolat jusdamos emocinę, fizinę ir seksualinę prievartą. Smurtas prieš moteris pažeidžia ir riboja moterų galimybes naudotis žmogaus teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis. Lyčių konfliktu grįstas smurtas, toks kaip mušimas ar kitas fizinis smurtas, psichologinis smurtas, kitos smurto prieš moteris atmainos, yra nesuderinami su asmens garbe bei orumu. Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse yra nurodyta, kad sutuoktiniai turi pareigas vienas kitam. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Kai nevykdomos pareigos, atsiranda pažeidimai. O remiantis statistikos ir tyrimų duomenimis galime teigti, kad dažniausiai šeimoje pažeidžiamos moterų teises. Nors smurtas šeimoje vis labiau pastebimas reiškinys šiandieniniame gyvenime, bet vis dar vyrauja nuomonė, kuri smerkia smurtą patiriančias moteris, o vyrus išteisina. Nesugebama suteikti reikiamos pagalbos smurtautojų aukoms, dažniausiai abejingumą nuskriaustiesiems pateisinant negalėjimu kištis į privačius šeimos reikalus. Pagaliau reikia suvokti, kad prievarta ir smurtas šeimoje prieš moteris nėra vien šeimos reikalas, bet tai yra socialinė problema, kuri svarbi visai visuomenei. Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti smurto šeimoje prieš moteris problemos aktualumą. Ši darbo temą pasirinkta atsižvelgiant į šių dienų realijas bei poreikį atkreipti dėmesį į vis labiau įsikerojantį moterų smurtą šeimoje. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys bei išvados. Pirmojoje darbo dalyje apibūdinamos smurto prieš moteris sąvokos. Antrojoje dalyje analizuojamos buitinio smurto rūšys. Trečioje darbo dalyje išsamiai išdėstytos pasekmės nuolatinės prievartos šeimoje. Paskutinė darbo dalis skirta nurodyti pagalbos priemones moterims, kurios patiria smurtą šeimoje. Išvadose pateikiami apibendrinimai iš viso darbo. DĖSTOMOJI DALIS 1. Smurtas šeimoje prieš moterį Smurtas prieš moteris - kas tai? Jungtinės Tautos 1993 m. priėmė Smurto prieš moteris panaikinimo deklaraciją, kurioje terminas smurtas prieš moteris reiškia „bet kokį smurto aktą prieš lytį, kuris sukelia arba gali sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą bei kentėjimą, taip pat reiškia grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba despotiškai atimti laisvę tiek visuomeniniame, tiek privačiame gyvenime“. Prievarta prieš moteris ir merginas yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, kuris turi ne tik fizinių, bet ir psichologinių padarinių. Smurtas prieš moteris yra viena iš istoriškai susiklosčiusių nelygių valdymo santykių tarp vyrų ir moterų apraiškų, kurios nulėmė vyrų dominavimą ir moterų diskriminavimą, taip pat užkerta kelią visapusiškam moterų padėties gerėjimui. Smurtą prieš moteris per visą jų gyvenimą daugiausia nulemia kultūrinės tradicijos, įskaitant neigiamą tam tikrų tradicinių metodų ar papročių ir visus ekstremizmo aktus, susijusius su skirtumais pagal rasę, lytį, kalbą ar religiją, poveikį, kuris lemia pavaldaus moters statuso išlikimą šeimoje, darbe, bendrijoje ir visuomenėje. [A.Purvaneckas, G.Purvaneckienė. Moteris Lietuvos Visuomenėje. Palyginamoji tyrimų analizė. Vilnius, 2001] 1996 m. pasauliniame Sveikatos suvažiavime buvo prieita vieningos išvados, kad smurtas - sveikatos apsaugos prioritetas. Šią išvadą sąlygojo šie faktoriai: • smurtas sukelia sveikatos sutrikimus, smurtas neigiamai įtakoja keletui sveikatingumo problemų - t.y. saugiai motinystei, šeimos planavimui bei užsikrėtimui lytiniu būdu plintančioms ligoms - ŽIV, AIDS, gonorėja, sifilis ir kt.; • neretai moterys, kurios yra patyrusios smurtą, negali kreiptis pagalbos į sveikatos apsaugos instituciją; • psichikos ligos ir polinkis į alkoholizmą ar kitas priklausomybes neretai yra smurto pasekmė. Kalbant apie smurtą prieš moteris, pagrindinė problema - smurtas santuokinėje šeimoje. Smurtas šeimoje nepaiso rasinių, klasinių ir ekonominių skirtumų, jis gali pasireikšti bet kurioje šeimos gyvenimo pakopoje, tačiau nustatytas tam tikras, kol kas neišaiškintas, neigiamas ryšys tarp amžiaus ir visų prievartos formų. Tyrimai rodo, kad apie 90 % smurtinių veiksmų atlieka vyrai. Prievarta namuose beveik visada susijusi su valdžia, todėl dažniausiai aukomis tampa moterys ir vaikai. Pagal „Nacionalinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2002–2004 metų programą“, apytiksliai 63% suaugusių moterų Lietuvoje yra bent po vieną kartą nukentėjusios nuo psichologinio ar seksualinio vyrų smurto arba patyrusios grasinimų tokiais veiksmais, nesulaukusios net 16 metų. Apie 42% ištekėjusių moterų ir moterų, kurios gyvena oficialiai neįregistravusios santuokos, bent kartą yra patyrusios psichologinį arba seksualinį smurtą, grasinimų imtis tokių veiksmų iš savo sutuoktinio ar partnerio. Tyrimo, kuris buvo atliktas 2001–2002 metais kaip šviečiamosios kampanijos „Gyvenimas be smurto“ dalis, duomenys parodė, kad 87% visų respondenčių patvirtino, kad egzistuoja prievarta prieš moteris šeimose. Kaip ir daugelyje kitų šalių, tokie atvejai, apie kuriuos pranešama, sudaro labai mažą procentą. Iš dalies tokia problema kyla dėl to, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, toks smurtas dar vis laikomas privačiu ir buitiniu reikalu, o ne nusikalstama prievarta – pagrindinių teisių pažeidimu. Smurto prieš moteris apimtis didina socialinis spaudimas, dažniausiai gėdos jausmas, dėl kurio moterys vengia pranešti apie konkrečius prieš jas įvykdytus aktus, taip pat moterų priėjimo prie teisinės informacijos, pagalbos ar apsaugos nebuvimas, nesugebėjimas pertvarkyti esamus įstatymus, nepakankamos valstybinių institucijų pastangos, siekiant skleisti informaciją apie galiojančius įstatymus ir užtikrinti jų laikymąsi, taip pat švietėjiškų ir kitų smurto priežasčių ir padarinių šalinimo priemonių nebuvimas. [A.Purvaneckas, G.Purvaneckienė. Moteris Lietuvos Visuomenėje. Palyginamoji tyrimų analizė. Vilnius, 2001] Teisinėje literatūroje nėra labai tikslaus smurto apibrėžimo. Štai keletas šios sąvokos aiškinimų: Prievarta ir smurtas - sąvokos, dažniausiai vartojamos nagrinėjant smurtinius nusikaltimus padaromus šeimoje, buityje. Šios sąvokos sąlygiškai vartojamos kaip sinonimai. [ teisiniai ir praktiniai patarimai moterims, patyrusioms prievartą šeimoje. P. 8] Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos už įvairias smurto rūšis. Už smurtą, kurį žmogus patiria įvairiose visuomeninio gyvenimo sferose, baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius: už nužudymą, sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, kitas fizinio smurto rūšis. Smurtas visuomenėje - tai fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, kurią nukentėjusysis patiria ne šeimoje, o viešajame gyvenime. Tačiau nėra specialiųjų normų, kurios numatytų atsakomybę tik už smurtą šeimoje, o smurto šeimoje aukomis dažniausiai yra moterys. Taigi prieš analizuojant atskiras prievartos rūšis būtina išsiaiškinti dar vieną terminą – tai šeiminė prievarta, kai kur minima kaip „buitinis smurtas“. Tikslaus šeiminio smurto apibrėžimo nerasime teisės aktuose. Beveik visais atvejais šeiminio smurto aukomis tampa moterys ir vaikai. Analizuoti šeiminio smurto problemas ypač svarbu ir dėl to, jog aukomis tapusios moterys dažniausiai yra nepajėgios apsaugoti nuo jo ir savo vaikus. Nėra specialiųjų normų, kurios numatytų atsakomybę tik už smurtą prieš moteris, nors buitinio smurto aukomis dažniausia yra moterys. Įstatymais numačius skirtingą lyčių padėtį, tai netgi galima būtų traktuoti kaip lygių galimybių pažeidimu (pagal LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo str. 3). Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos už įvairias smurto rūšis. Už smurtą, kurį žmogus patiria įvairiose visuomeninio gyvenimo sferose, baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius: už nužudymą, sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, kitas fizinio smurto rūšis. Smurtas visuomenėje - tai fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta kurią nukentėjusysis patiria ne šeimoje, o viešajame gyvenime. Šiuo  metu Lietuvoje yra pakankama įstatyminė bazė, leidžianti užkirsti kelią tiek šeiminiam, tiek, apskritai, smurtui prieš moteris. LR BK, kuriame yra straipsniai, numatantys atsakomybę už tyčinius nužudymus (104, 105, 107 str.), tyčinius įvairaus sunkumo kūno sužalojimus (111, 112, 116 str.), fizinį smurtą ir kankinimus (117 str.), lytinius nusikaltimus (118, 119 str.) yra pakankami tiksliai suformuluoti ir, kaip rodo praktika, sėkmingai gali būti taikomi ir smurtautojams prieš moteris. Aktualu akcentuoti, kad moterų patirtas smurtas šeimoje paprastas susijęs ir su pačių moterų nenoru kelti privataus kaltinimo bylas. Tokiu būdu auka pati bijodama kreiptis pagalbos, nesulaukia ir jokios paramos iš teisėsaugos institucijų, nes lyg ir pats įstatymas įpareigoja auką pačią spręsti savas problemas. [vidrinskaitė] Džiugu, kad LR BPK 132-1 str. įteisinta nauja kardomoji priemonė baudžiamajame procese, kai įtariamas arba kaltinamas smurtinio nusikaltimo padarymu asmuo teismo gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Deja, šeiminio smurto atveju, susiduriame su labai rimta problema. Moterys neretai bijo kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas, nes šiuo atveju reikia lyg ir pačioms rodyti iniciatyvą, kad smurtautojas būtų nubaustas. Jos pačios turi nuspręsti, kaip pasielgti. Jei nukentėjusiosios kreipiasi į teisėsaugos institucijas, tai neretai po kurio laiko nusprendžia  iš baimės ar kitų priežasčių atleisti smurtautojui, tikėdamos, kad tai nepasikartos. Dėl tokių atvejų daugėjimo, visuomenė ir įvairios institucijos susidarė neigiamą požiūrį į šią problemą. [Saulė Vidrinskaitė - Smurtas prieš moteris, Žurnalas Klėja Nr. 2] 2. Smurto rūšys, priežastys ir pasekmės Išskirtinos šios smurto rūšys: fizinis, emocinis, psichinis, seksualinis, ekonominis, asmens nepriežiūra, terorizavimas ir kt. Smurto rūšių atskyrimas yra sąlyginis dalykas, nes retai pasitaiko, kad viena smurto forma būtų atskirta nuo kitos. Akivaizdu, kad aukos patiria visą kompleksą smurto apraiškų. Fizinis, ekonominis smurtas neatsiejamas nuo psichinio, emocinio, o seksualinis - nuo fizinio. Smurto formų atskyrimas nėra savitikslis dalykas, siekiama, kad aukos geriau suvoktų kilusius padarinius ir jų teisinį įvertinimą. Buitinio smurto kategorijos: Fizinis smurtas - tai smurtautojo veiksmai, dėl kurių sutrikdoma asmens sveikata, jis susargdinamas arba sužalojamas jo kūnas, pažeidžiamas audinių (organų) vientisumas arba sutrikdomos jų funkcijos. Dažnai klaidingai nurodoma, kad fizinis smurtas - tai tik asmens mušimas, stumdymas, smaugimas ir pan. Būtina žinoti, kad fizinis smurtas gali pasireikšti šiais poveikiais: a) fiziniu, b) cheminiu, c) psichiniu, d) būtinos pagalbos nesuteikimu. Baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta nemažai nusikalstamų veiksmų, padaromų naudojant fizinį smurtą, už kuriuos numatoma atsakomybė. Paminėtinos šios nusikalstamos veikos, susijusios su asmens susargdinimu arba sužalojimu: Sunkus sveikatos sutrikdymas (LR baudžiamojo kodekso 135 str.), kuris šeimyninio smurto atvejais gali pasireikšti: 1. Vaisingumo netekimu - tai lytinės veiklos sutrikimas, atimantis gebėjimą natūraliu būdu apvaisinti, pastoti išnešioti arba gimdyti; 2. Nėštumo nutraukimu - kai nėštumas nutrūksta arba turi būti nutrauktas dirbtinai dėl sužalojimo arba susargdinimo, neatsižvelgiant į nėštumo trukmę; 3. Kaukolės skliauto atviru ir įspaustiniu bei pamato kaulų lūžiais, galvos smegenų sumušimu su ryškiais neurologiniais židiniais. Kraujo išsiliejimas virš kietojo arba po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis; 4. Sužalojimo sukeltu sunkiu šoku, nulėmusiu gyvybei pavojingą būseną; 5. Susargdinimu ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką. Psichikos sutrikimo laipsnį kiekvienu atveju įvertina ir apie galimybę priskirti stipriai sutrikdančių žmogaus psichiką ligų grupei sprendžia ir sveikatos sutrikimo mąstą nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija. Sunkus sveikatos sutrikdymas aukai pripažįstamas ir tuomet, kai nustatomas sužalojimas arba susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis - 30 ir daugiau procentų - profesinio darbingumo; sužalojimas arba susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 % ir daugiau - bendro darbingumo. [teisiniai ir praktiniai patarimai.P. 9] Už sunku sveikatos sutrikdymą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Nesunkus sveikatos sutrikdymas (LR baudžiamojo kodekso 138 str.), taip pat itin dažnas šeimyninio smurto atveju. Šiuo atveju patiriami sužalojimai arba susargdinimas, kai sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba auka praranda nedidelę dalį - daugiau nei 5 % , bet mažiau nei 30 % - profesinio arba bendro darbingumo. Fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. (BK 140 str.). Išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo arba kitokio smurtavimo faktą. Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 % profesinio arba bendro darbingumo. Šis nusikaltimas yra dažniausiai pasitaikantis smurto šeimoje atvejis. Seksualinis smurtas - tai smurtautojo veiksmai, nukreipti prieš moters seksualinę, lytinę laisvę, apsisprendimą, kūno neliečiamumą. Ji neatsiejama nuo kitų smurto formų, pavyzdžiui, fizinio arba emocinio, ypač kai kalbama apie: • išžaginimą (lytiškas santykiavimas su žmogumi prieš šio valią panaudojant fizinį smurtą arba grasinant jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant bejėgiška aukos būkle) (BK 149 str.); • seksualinį prievartavimą (tenkinimas lytinės aistros su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu arba kitokio fizinio sąlyčio būdu naudojant fizinį smurtą arba grasinant jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant bejėgiška aukos būkle) (BK 150 str.); • privertimas lytiškai santykiauti (grasinant panaudoti smurtą, naudojant kitokią psichinę prievartą arba pasinaudojus aukos priklausomumu privertimas lytiškai santykiauti arba kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu) (BK 151 str.); • seksualinis priekabiavimas (siekimas seksualinio bendravimo arba pasitenkinimo vulgariais arba panašiais veiksmais, pasiūlymais arba užuominomis priekabiaujant prie pagal tarnybą arba kitaip priklausomo asmens) (BK 152 str.). Taigi seksualinis smurtas prieš moterį yra sunkus nusikaltimas, kuris kelia grėsmę ne tik gyvybei, sveikatai, bet ir pažeidžia socialinę laisvę, asmenybės orumą. Moters seksualinis gyvenimas yra labai sudėtingas, susidedantis iš fiziologinių, socialinių ir psichologinių ypatybių. Psichologiniai išgyvenimai dėl lytinio gyvenimo yra beveik neprieinami aplinkiniams. Dažnai tas problemas moteris išgyvena viena. Daugelis apklausų parodė, kad beveik 70 % moterų kenčia nuo seksualinės prievartos. Ne viena norėtų pasitarti, pasiguosti, gauti tinkamą informaciją. Sociologinių apklausų metu kas trečia apklausta moteris pripažino patyrusi ar patirianti smurtą, o 17 procentų moterų nuolat kenčia dėl seksualinės prievartos. [Utenis] Psichinis (emocinis) smurtas - tai žmogaus niekinimas, keiksnojimas necenzūriniais žodžiais, žodinė agresija, baimės jausmo sukėlimas, gąsdinimas, grasinimas sužaloti auką arba jos artimuosius, nuolatinės įtampos, stresų sukėlimas, taip vertimas jaustis kaltu, nors tam nėra objektyvaus pagrindo. Nors emocinio smurto aukomis gali būti ne tik moterys, bet ir vyrai, tačiau dažniau visgi patiria moterys, o smurtautojais tampa jų sutuoktiniai arba gyvenimo partneriai, taip gali būti bendradarbiai arba darbdaviai, nes neretai žmonės, kurie visgi nesiryžtų suduoti moteriai, griebiasi emocinio smurto. Dauguma moterų galvoja, kad jeigu jos nepatiria smurto fiziškai, tai reiškia, kad jos išvis jo nepatiria. Tačiau tai yra toli gražu ne visada taip. Emocinis smurtas nėra taip akivaizdžiai pastebimas kaip fizinis, po jo nelieka mėlynių, lūžių ir kitų kūno sužalojimų, tačiau jis pažeidžia psichologinę žmogaus gerovę. Jungtinių tautų plėtros fondo remiamos švietimo kampanijos „Gyvenimas be prievartos“ 2001-2002 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis psichologinį smurtą šeimoje yra patyrusios 82 % apklaustų, vyresnių nei 16 metų moterų; fizinę prievartą yra patyrusios 35 % apklaustųjų. 87 % visų apklaustų respondentų atsakė, kad Lietuvoje egzistuoja prievarta prieš moterį šeimoje. Kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, Kanadoje psichologinį smurtą patiria apie 70 % moterų, o Amerikoje nuo psichologinio smurto kasmet nukenčia apie 2 mln. moterų. Emocinis smurtas apima piktnaudžiavimą valdžia prieš moterį ir norą ją kontroliuoti, pasireiškiantį dažnu ar nuolatiniu nepalankumu, nedraugiškumu, priešišku nusistatymu, grasinimais, įžeidinėjimais, tyčiojimusi, žeminimu, kaltinimais. Emocinis smurtas susijęs su valdžia ir kontrole ir turi mažai ką bendro su meile ir pagarba. Emocinio smurto formos gali būti: • Kontroliavimas, ką moteris daro, kur eina, su kuo susitinka, apie ką kalbasi. Neleidimas dirbti, mokytis, susitikinėti su draugais ir draugėmis, finansinė kontrolė, t.y. nedavimas pinigų arba jų atėmimas, draudimas naudotis automobiliu, vertimas rengtis ir atrodyti pagal vyro skonį, sprendimų priėmimas už partnerę, elgimasis kaip su verge. • Kritikavimas, etikečių klijavimas, įžeidinėjimai, prasivardžiavimas, sarkazmas, erzinimas, murmėjimas, niurzgėjimas, patyčios, šaukimai, gąsdinimai, grasinimai, pvz., pasiimti vaikus, sužaloti moters mylimą gyvūnėlį, buities daiktų laužymas ir daužymas. Iškėlimas savęs kaip vyriškos giminės atstovo. Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savęs suvokimui ir savigarbai. Nuolat emociškai terorizuojama moteris netenka pasitikėjimo savimi: nuolat abejoja savo jausmais, gebėjimais, jaučiasi menka ir nevertinga. Netekusi pasitikėjimo savimi, praranda ryžtingumą, tampa baili, pasyvi, laukianti kitų nurodymų ir pritarimo. Lengvai pasijunta kalta, menka, netinkama. Todėl dažniausiai įvardijamos emocinio smurto pasekmės yra įtampa, nepasitikėjimas savimi (savo žiniomis, jausmais, gebėjimais) ir kitais, vengimas bendrauti, nesaugumo, bejėgiškumo, pasimetimo, vienišumo, apleistumo jausmai, priklausomybė nuo kitų nuomonės, požiūrio ir reikalavimų, uždarumas, negebėjimas prašyti ir rasti pagalbos, nuolatinės pastangos įtikti, neryžtingumas, liūdesys, nuolatinė prislėgta nuotaika, depresija, padidėjęs alkoholio ir vaistų suvartojimas, pabėgimas iš realaus pasaulio į virtualią realybę internete. Ekspertai sako, kad psichologinis smurtas gali būti fizinio ir seksualinio smurto pradžia ir yra tarsi kertinis akmuo, kalbant apie kitas smurto rūšis. Kai kalbame apie smurtautoją, prieš akis iškyla žiauraus ir pikto žmogaus portretas. Tačiau realybė dažnai yra kitokia. Toks žmogus dažnai apibūdinamas kaip dvilypė asmenybė: arba labai lipšnus arba labai žiaurus, priklausomai nuo nuotaikos, todėl puikiai sugeba klaidinti kitus žmones ir sudaryti malonaus vyriškio įspūdį. Dažniausiai jis yra patyręs emocinę prievartą vaikystėje arba matė ją tėvų šeimoje. Yra ūmaus būdo, greit supykstantis ir užsiplieskiantis dėl menkiausio ginčo, ypač pavydus ir savininkiškas, turi stiprų norą kontroliuoti savo partnerę. Jo vyriškumo jausmas priklauso nuo to, kiek jo partnerė yra priklausoma nuo jo. Smurtautojai dažnai palaiko paviršutiniškus ir negilius santykius su aplinkiniais. Parastai jo savęs vertinimas yra žemas, toks žmogus turi labai rigidiškus laukimus santuokos atžvilgiu ir tikisi, kad partnerė pasikeis, prisitaikydama pagal tuos laukimus. Nors psichinis smurtas sunkiai įrodomas, tačiau tai nereiškia, kad nėra nebaudžiama. Baudžiamuosiuose įstatymuose numatoma atsakomybė už: • privertimą darytis neteisėtą abortą, kai smurtautojas, naudodamas psichinę prievartą nukentėjusiosios arba jos artimųjų atžvilgiu, priverčia nėščią moterį darytis neteisėtą abortą(BK 143 str.); • grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas sistemingai jį bauginant, naudojant psichinę prievartą(BK 145 str.); • žmogaus veiksmų laisvės varžymas, kai smurtautojas reikalauja aukos atlikti neteisėtus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, arba kitaip elgtis pagal jo nurodymą, naudodamas psichinę prievartą aukos arba jos artimųjų atžvilgiu (BK 148 str.). [teisiniai pataromai. P. 11] Lietuvoje nelabai suprantama ir retai įvardinama tokia smurto rūšis - kaip ekonominis smurtas. Tradiciškai mąstančioje patriarchalinėje visuomenėje namų ūkis tvarkymas yra laikomas moters veiklos sritimi. Tačiau vyras kontroliuoja šeimos išlaidas. [Vidirskaitė] Ekonominis smurtas - tai smurtautojo veiksmai, kai pasinaudojama realiu finansiniu, materialiu aukos priklausomumu nuo smurtautojo kartu siekiant ją palaužti, riboti jos laisvę disponuoti asmeniniu arba bendru sutuoktinių turtu ir pan. Žlugdomas aukos profesinis gyvenimas, karjera dažniausiai nurodant, kad moteris turi rūpintis buitimi, namais ir vaikais. Moteris ir vaikai badauja, apie tėvo, partnerio pareigas pamirštama, o finansinės paramos prašoma kaip išmaldos. Situacija yra ypač problematiška, kai moteris neturi savo gyvenamojo ploto, nuolatinio darbo, augina vaiką, aukoja savo interesus ir taip paklūsta smurtautojui. Tačiau tai nereiškia, kad smurtautojas yra nebaudžiamas. Lietuvoje veikia nemažai įstatymų, kurie taikytini ekonominio smurto ir nesirūpinimo, nepriežiūros atvejais. Pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, kuris įpareigoja rūpintis savo vaikais, užtikrinti tinkamas vystymąsi, mokymosi, auklėjimo sąlygas. Tėvai privalo užtikrinti vaiko biologinių ir psichinių poreikių tenkinimą, saugumą, sveikatą ir pan. [teisiniai patarimai. P. 11] Ekonominio (buitinio) smurto priežastys: Dažniausiai teigiama, kad prievartos priežastys yra sudėtingos, todėl smurto šeimoje negalima paaiškinti viena priežastimi arba vienu teoriniu modeliu. Tačiau akivaizdu, kad smurtas yra glaudžiai susijęs su kai kuriomis esminėmis šeimos ir visuomenės savybėmis. Šiuo metu laikomasi prielaidos, kad smurtavimą šeimoje lemia daugybė įvairių veiksnių, pradedant individualia raidos istorija ir baigiant situaciniais ir visuomeniniais veiksniais. Smurtas dažnai kyla dėl: • vyrų dominavimo šeimoje; • skurdo, bedarbystės; • vaikystėje patirtos įtampos ir prievartos; • alkoholizmo; • asmeninių savybių (pvz.: yra emociškai priklausomi, nepasitikintys savimi, žemos savigarbos, sunkiau valdosi); • socialinio ekonominio statuso bei išsilavinimo. • vedybinių konfliktų ar nesutarimų. Ekonominio (buitinio) smurto pasekmės: • stresas; • depresija; • bloga mityba; • chroniškų ligų paūmėjimas; • piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis; • smegenų trauma; • organų sužalojimą;, • dalinė ir visiška negalia; • nesaugus seksas; • ginekologinės problemos; • mažo svorio kūdikiai; • persileidimas; • mirtis gimdant; • savižudybė; • mirtis. Taigi šeiminio smurto atveju, susiduriame su labai rimta problema. Moterys neretai bijo kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas, nes šiuo atveju reikia lyg ir pačioms rodyti iniciatyvą, kad smurtautojas būtų nubaustas. Jos pačios turi nuspręsti, kaip pasielgti. Jei nukentėjusiosios kreipiasi į teisėsaugos institucijas, tai neretai po kurio laiko nusprendžia  iš baimės ar kitų priežasčių atleisti smurtautojui, tikėdamos, kad tai nepasikartos. Dėl tokių atvejų daugėjimo, visuomenė ir įvairios institucijos susidarė neigiamą požiūrį į šią problemą. Įvairiose seminaruose, skirtuose nagrinėti šeiminio smurto paplitimą Lietuvoje, gan dažnai pasigirsta pačių teisėsaugos darbuotojų nuomonių, jog dabar egzistuojanti kreipimosi į teismą su privačiu kaltinimu dėl tyčinio lengvo kūno sužalojimo (116 str.) bei smūgių sudavimo ir žiauraus kankinimo (117 str.) tvarka, nėra priimtina, kai kalba eina apie šeiminį smurtą. Dažnai moteris yra smurtautojo grasinimais, šantažu ir kt. veiksmais  priverčiama atsisakyti savo kaltinimų. [Vidirskaite] Nagrinėti šeiminio smurto problemas ypač svarbu ir dėl to, jog aukomis tapusios moterys dažniausiai yra nepajėgios apsaugoti nuo jo ir savo vaikus. Be moterų, šeiminis smurtas ypač veikia vaikus ir didelis procentas vaikų Lietuvoje patiria tam tikrą fizinį arba psichologinį smurtą. 3. Patirto smurto padariniai tolesniam moters gyvenimui Kaip ir kiekvienas veiksnys, smurtas turi savo padarinius, kurie anksčiau ar vėliau atsilieps moters gyvenime. Dauguma moterų tik pasiekus tam tikrą amžiaus tarpsnį, pradeda savarankiškai kreiptis į psichologines konsultacijas dėl įvairių psichologinių simptomų, kurie, kaip išaiškėjo konsultavimo metu, atsirado ir stiprėjo po vaikystėje ar paauglystėje patirtos skriaudos. Pasekmės gali būti įvairios. Smurtas pirmiausia kenkia savęs suvokimui ir savigarbai. Nuolat emociškai terorizuojama moteris netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savo jausmais, gebėjimais, jaučiasi menka ir nevertinga. Netekusi pasitikėjimo savimi, praranda ryžtingumą, tampa baili, pasyvi, laukianti kitų nurodymų bei pritarimo. Lengvai pasijunta kalta, menkai save vertina. Smurto padariniai yra įtampa, nepasitikėjimas savimi, kitais, vengimas bendrauti, nesaugumo, bejėgiškumo, pasimetimo, apleistumo jausmai, priklausomybė nuo kitų nuomonės, požiūrio ir reikalavimų, uždarumas, negebėjimas prašyti ir rasti pagalbos, nuolatinės pastangos įtikti, neryžtingumas, liūdesys, nuolatinė prislėgta nuotaika, depresija, padidėjęs alkoholio ir vaistų suvartojimas, pabėgimas iš realaus pasaulio į virtualią realybę internete. Smurto padariniai moterų gyvenime. Fizinio smurto pasekmės - smūgio sudavimo metu sukeltas fizinis skausmas. Nuo smūgio sudavimo gali likti audinių sužalojimai - nubrozdinimai, kraujosrūvos, nedidelės, negilios žaizdos ir kt., nuo sužeidimo, kankinimo - gali būti veido subjaurojimas. Seksualiniu smurtu laikomas bet koks elgesys, kuriuo siekiama asmeninės seksualinės stimuliacijos pasinaudojant savo fiziniu, intelektiniu ar psichologiniu pranašumo skriaudžiamojo atžvilgiu. Seksualinis smurtas apima fizinę prievartą: išprievartavimą, mėginimą išprievartauti, intymių kūno vietų lietimą, prievartą liesti intymias kūno vietas; ir psichologinę prievartą: lytinį santykiavimą, pasiektą psichologinio spaudimo ar apgaulės būdu, intymių kūno vietų demonstravimą, įtraukimą į prostitucijos verslą, kito asmens prievartavimą skriaudžiamojo akivaizdoje ir pan. Seksualinis smurtas prieš moterį yra sunkus nusikaltimas, kuris kelia grėsmę ne tik gyvybei, sveikatai, bet ir pažeidžia socialinę laisvę, asmenybės orumą. Moters seksualinis gyvenimas yra labai sudėtingas, susidedantis iš fiziologinių, socialinių ir psichologinių ypatybių. Dažniausiai smurtautojai būna pažįstami ar net artimi asmenys. Dažnai moterys patiria skriaudą panaudojus fizinį smurtą ir psichologinį spaudimą. Kiti personaliniai smurto ypatumai - socialinis sluoksnis ir alkoholio poveikis. Masinės informacijos šaltiniai tvirtina, kad smurtas šeimoje būdingas visiems socialiniams sluoksniams. Žmonos mušamos ir žiauriai baudžiami vaikai ne tik žemesniajame socialiniame sluoksnyje. Aukšto išsilavinimo žmonėms taip pat būdingas agresyvus elgesys. Apie tai rašo daug populiarių žurnalų ir laikraščių. Tačiau mes neturėtumėme to priimti paraidžiui. Asmenys su žemesniu profesiniu pasiruošimu, išsilavinimu ir pajamomis užima neaukštas pareigas socialinėje pakopoje, todėl jie su didesne tikimybe elgiasi agresyviai nei tie, kas užima aukštesnes pareigas. Ši galimybė priklauso ir nuo šeimos, kurioje dažnai pastebimas žiaurus elgesys su vaikais, ypatumų. Dažnai tekdavo girdėti apie darbininkus, girtus grįžtančius namo ir mušančius savo žmonas. Dauguma šeimos vaidų priežastis – alkoholis. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad smurtui šeimoje neįtakojo, kokiam socialiniam sluoksniui priklauso vyras. Reguliariai geriantys vyrai savo žmonas muša dažniau, nei vartojantys alkoholį retai. Šioje situacijoje aukščiausias smurto panaudojimo rodiklis yra darbininkų tarpe, kurie teigiamai atsiliepia apie jėgos panaudojimą prieš žmonas ir tuo pačiu reguliariai išgėrinėja. Nekyla abejonių, kad dauguma žiaurių nusikaltimų įvyksta išgėrus alkoholio. Daugelis vyrų alkoholį naudoja tam, kad užmirštų savo problemas ir tikisi, kad alkoholis sumažins jų pavojaus jausmą, palengvins dvasios skausmą ir padės išsivaduoti nuo kasdienio streso. Deja, jiems ne visuomet pavyksta pasiekti norimo rezultato, ir jų vidinė įtampa nesumažėja. Jie tikisi įgyti ramybę alkoholio pagalba, tačiau jis dažniausiai dar labiau įaudrina emocinį susijaudinimą.Galų gale alkoholis vienu ar kitu būdu padidina agresyvių veiksmų prieš žmones, kurie jiems kelia nerimą, tikimybę. Moterys patiriančios smurtą šeimoje, nuolatinį savo vyrų pažeminimą, dažnai padaro nusikalstamas veikas prieš savo skriaudėjus. Remiantis Moterų pataisos darbų kolonijos duomenimis, moterys padaro sunkius nusikaltimus esant konfliktinėms situacijoms. Nerasdamos kitos išeities atitinkamose situacijose, jos griebiasi tokių apsaugos būdų. Patiriančios nuolatinį žiaurumą, pažeminimą, moterys nužudo savo vyrus, sugyventinius, įvykdo pasikėsinimus į jų gyvybę ar sunkius kūno sužalojimus. Psichologų teigimu, tokios moterys gailisi savo padarytų nusikaltimų, sunkiai adaptuojasi izoliuotos, skaudžiausiai išgyvena atskyrimą nuo vaikų ir artimųjų. 4. Pagalba smurtą šeimoje patiriančioms moterims Miestų savivaldybės imasi priemonių, siekiant pašalinti smurtą šeimoje skatinančias priežastis ir aplinkybes. Miestuose ir rajonuose steigiamos prevencijos tarybos, paramos centrai, kurie suteikia prieglobstį buityje prievartą patiriančioms moterims, konsultuoja jas, teikia reikiamą psichologinę pagalbą. Vilniuje įsteigtas Motinos ir vaiko pensionas, kur prieglaudą ir pagalbą gali surasti smurtą šeimoje patiriančios moterys ir vaikai. Tokio tipo centrai įkurti įvairiuose miestuose. Trakų rajone Vievio seniūnijoje įsteigti Moterų namai, kurie skirti moterims - smurto buityje aukoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. liepos 1 d. pranešime (Nr.22-2173) minima, kad nors valstybinė politika nusikaltimų aukų nėra suformuota, bet tobulinama moterų socialinė politika, remiantis JT konvencija dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo, bei moterų teises ginančiais įstatymais. Nors paslaugos, patiriančioms smurtą šeimoje moterims, yra nauja socialinės apsaugos sistemos funkcija, tačiau nuolat tobulinama ir toliau plečiama, bei vykdoma. Šią funkciją įgyvendina ne tik socialinės ir sveikatos apsaugos institucijos, remiamos iš valstybės biudžeto, bet ir nevyriausybinės organizacijos. Nevyriausybinės moterų organizacijos Lietuvoje kūrėsi jau nuo Atgimimo laikų. 1993 m. buvo įregistruota daugiau kaip 30 tokių organizacijų. Dalis jų kūrėsi prie politinių partijų, dalis prie religinių organizacijų, siekdamos pagerinti moterų padėtį tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Išskiriamos tokios NVO organizacijos, kurios tiesiogiai savo tiksluose nurodo smurto ir prievartos prieš moteris problemą: 1) Lietuvos moterų konsultacinis centras, įsikūręs Vilniuje. Tai bendras Lietuvos moterų draugijos ir STIFT’o fondo projektas. 2) Moterų informacijos centras, veikiantis nuo 1996 m. Vilniuje. Išskyrė pagrindinę problemą – smurtas prieš moteris, jo pasekmes. 3) Vilniaus arkivyskupijos Caritas taip pat teikia pagalba šeimyninio smurto aukoms. 4) Vievio bendruomenės centro globos namai. Priglaudžia moteris su vaikais. 5) Alytuje Moterų klubas “Zonta”, teikia paramą prievartą patiriančioms moterims. 6) Marijampolės apskrities Moters veiklos centras. 7) Ignalinos rajono moterų draugija “Aušrinė”, 1997-1998 m. vykdė projektą “Pagalba moterims, patiriančioms smurtą šeimoje”. 8) Moterų klubas “Devyndarbė”. 9) Sintautų akademija, teikia konsultacijas smurtą šeimoje patiriančioms moterims. 10) Vilniaus moterų namai, įkurti 1993 m.. Ši nepriklausoma organizacija kėlė tikslą kuo greičiau spręsti itin aktualią problemą Lietuvoje – smurtas prieš moteris šeimoje. 1996 m. VMN įkūrė Krizių centrą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims.[ Nr.2, 60-62 psl.] Nevyriausybinių organizacijų krizių centrai kuriasi įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kurie teikia pagalbą moterims, patyrusioms buitinį smurtą. 1995 –1996 m. Vilniaus moterų namai bei kitos organizacijos atliko vieną iš pirmųjų tyrimų, siekiant išsiaiškinti smurto prieš moteris ir merginas šeimoje paplitimo ribas, pobūdį. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausia moterys patiria psichologinį – emocinį smurtą, kuris pasireiškia laisvės kontroliavimu. Taip pat paplitęs toks smurtas, kaip nuolatiniai moterų įžeidinėjimai, vadinimas žeminančiais vardais. Fizinį smurtą patyrė daugiau nei puse tyrime dalyvavusių moterų. Seksualinį smurtą patyrė apie trečdalis respondenčių. Apie 60 % moterų buvo įvairiai prievartaujamos savo sutuoktinių. Taigi, daugiau nei pusė susituokusių moterų, esančių juridinėje ar faktinėje santuokoje, patyrė emocinį smurtą, daugiau nei trečdalis – fizinį, kas dešimta – seksualinį smurtą.[Nr.2, 63-64 psl.] Gauti duomenys parodė, kad smurtas labiau vyrauja tose šeimose, kur vyras gauna mažiau pajamų nei moteris ir tokiu būdu bando parodyti savo valdžią. Smurtaudamas prieš savo sutuoktinę, vyras jėga bando įtvirtinti savo pranašumą šeimoje. Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, siekdamos įgyvendinti savo tikslus, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis. Nuo 1994 m. Lietuvoje priimta daug svarbių tarptautinių dokumentų, kuriuose siekiama įtvirtinti moterų ir vyrų lygias teises. 1995 m. Lietuvos Seimas ratifikavo Konvenciją dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo. 1995 m. Lietuva su kitomis JTO valstybėmis narėmis pasirašė IV pasaulinės JTO konferencijos moterų klausimais deklaraciją, kuri pabrėžė, kad smurtas šeimoje prieš moteris turi būti prilyginamas žmogaus ir piliečio teisių pažeidimui, kuris turi būti kuo skubiau naikinamas. 1998 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą. [Nr.2., 73psl] Siekiant suteikti reikiamą informaciją, įsteigti pasitikėjimo telefonai. Yra sudaryta galimybė bet kuriuo paros metu skambinti į miesto Savivaldybių policijos skyrius arba pasitikėjimo telefonu įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Tačiau iškyla svarbi problema, kad dauguma moterų nežino apie esančias tarnybas ar telefonus, kurie teikia pagalba smurto atveju. Kaime gyvenančios moteris išvis nėra girdėję apie kažkokias pagalbos formas. IŠVADOS 1. Analizuojant smurto šeimoje prieš moteris problemos aktualumą pastebėta, kad: ◦ smurtas šeimoje pasireiškia įv. moterų amžiaus grupėse: jaunystėje (14%), ankstyvojoje brandoje (30%), brandoje (50%) ir net senatvėje (6%). ◦ šeimos statusas įtakos problemos aktualumui taip pat neturi, kadangi tiek ištekėjusios moterys (58%), tiek oficialiai išsiskyrusios, bet gyvenančios kartu (22%), tiek gyvenančios neregistruotoje santuokoje (20%) patiria smurtą šeimoje. ◦ problemai įtakos turi moterų išsilavinimas, nes mažiausiai smurto patiria moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą (10%), daugiausia - moterys, turinčios profesinį išsilavinimą (34%); bei moterų mėnesinės pajamos, kadangi mažiausiai smurto patiria moterys, kurių mėnesinės pajamos viršija 1000 Lt (8%), daugiausia - moterys, kurių pajamos mažesnės nei 500 Lt (66%). 2. Tyrimo duomenimis moterys yra patyrusios tiek fizinį, tiek psichinį, tiek seksualinį, tiek ekonominį smurtą šeimoje. Dažniausiai jos patiria psichinį smurtą (62%), fizinį - 22%. Moterų nuomone, patirta prievarta paveikia tiek jų psichinę, tiek fizinę sveikatą. Vyraujančia fizinio smurto forma 76% moterų nurodė nesunkų sveikatos sutrikdymą. O vyraujančia psichologinio smurto forma - kontroliavimą ir kritikavimą (84%). Vyraujančia seksualinio smurto forma - seksualinį prievartavimą (52%). 3. Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos už įvairias smurto rūšis. Tačiau nėra specialiųjų normų, kurios numatytų atsakomybę tik už smurtą šeimoje, o smurto šeimoje aukomis dažniausiai yra moterys. 4. Smurto padariniai yra įtampa, nepasitikėjimas savimi, kitais, vengimas bendrauti, nesaugumo, bejėgiškumo, pasimetimo, apleistumo jausmai, priklausomybė nuo kitų nuomonės, požiūrio ir reikalavimų, uždarumas, negebėjimas prašyti ir rasti pagalbos. Moteris patyrusi smurtą šeimoje nepasitiki savimi, užsisklendžia savo pasaulyje, sunkiai prisitaiko prie aplinkos. Nuolatinis menkinimas sutuoktinę verčia jaustis nepilnaverte, žlugdo moterį kaip asmenybę. 5. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, smurtas šeimose prieš moteris dar vis laikomas privačiu ir buitiniu reikalu, o ne nusikalstama prievarta – pagrindinių teisių pažeidimu. Smurto aukos pačios yra linkusios slėpti nuo aplinkinių tikrąsias priežastis. Moterys nepasitiki nei policija, nei teismais, bijo smurtautojo keršto, gėdos ir pažeminimo. 6. Miestuose ir rajonuose steigiamos prevencijos tarybos, paramos centrai, kurie suteikia prieglobstį buityje prievartą patiriančioms moterims, konsultuoja jas, teikia reikiamą psichologinę pagalbą. Tačiau iškyla svarbi problema, kad dauguma moterų nežino apie esančias tarnybas ar telefonus, kurie teikia pagalba smurto atveju. Kaime gyvenančios moteris išvis nėra girdėję apie kažkokias pagalbos formas. Todėl reikia siekti, kad moterys būtų informuotos apie egzistuojančius centrus ir kitas tarnybas, kur galima gauti reikiamą pagalbą. 7. Tik gerai koordinuojami veiksmai tarp teismų ir policijos gali būti efektyvūs kovojant prieš moterų smurtą šeimoje. Pirmenybė turėtų būti teikiama specializuotiems teisėjų ir policijos pareigūnų mokymams. Papildomų priemonių turėtų būti imtasi siekiant įkurti platesnį nukentėjusiųjų priėmimo centrų tinklą. LITERATŪRA Norminė literatūra: 1. LR Konstitucija. V., 1992. 2. LR baudžiamasis kodeksas. V., 2003. 3. LR baudžiamojo proceso kodeksas. V., 2003. 4. LR civilinis kodeksas. V., 2001. 5. LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. 1998. 6. Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims / Žmogaus teisės. V., 1991. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaita Jungtinių Tautų Organizacijai (pagal JT Konvenciją dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo). V., 1998. Specialioji literatūra: 1. Andriulis V. Atsakomybės už smurtą prieš moterį Lietuvoje XV-XVI a. problema / Teisės problemos. 1997 m. Nr. 3. 2. Babachinaitė G., Bondzinskaitė I., Dvilaitis V. ir kt. Nusikaltimų aukų socialinė situacija ir teisinė apsauga Lietuvoje/ Moks. Red. 3. Dirsienė N., Reikertienė N., Uscila R., Uscilaitė Ū. Teisiniai ir praktiniai patarimai moterims, patyrusioms prievartą šeimoje.: V., 2004. 4. Jonuškienė R. Kas trečia moteris patiria smurtą // Utenis, 2004. 5. Jūrienė L. Buitinis smurtas ir priežastys // Pranešimas seminare “Moterų teisės ir jų įgyvendinimas”- V., 1998 kovo 12-14 d. 6. Kovos su buitiniu smurtu būdai : įvairių šalių patirties apibendrinimas. V., 1990. 7. Meškauskaitė L. Lengvas kūno sužalojimas ar smūgių sudavimas // Praktiniai patarimai smurtą patyrusioms moterims .: V., 1999. 8. Moterys Lietuvoje.: V., 2000. 9. Navaitis G. Psichologinė parama šeimai. V., 1996. 10. Pečiūrienė J. ir kt. Smurtas prieš moteris Lietuvoje.: V., 1999. 11. Purvaneckas A., Purvaneckienė G. Moteris Lietuvos visuomenėje.: V., 2001. 12. Rebecca J. Cook. Rape in Marriage., Cambridge, 1994.- Kovos su buitiniu smurtu būdai: įvairių šalių patirties apibūdinimas/ J. Pečiūrienė ir kt.- V., 1998. 13. Teisiniai patarimai smurtą patyrusiai moteriai. V.,2003. 14. Prievarta prieš moteris - apibendrinimas [žiūrėta 2004-09-11]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 5207 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • ĮVADAS2
  • DĖSTOMOJI DALIS.4
  • 1. Smurtas šeimoje prieš moterį..4
  • 2. Smurto rūšys, priežastys ir pasekmės.7
  • 3. Patirto smurto padariniai tolesniam moters gyvenimui ..14
  • 4. Pagalba smurtą šeimoje patiriančioms moterims 16
  • IŠVADOS .19
  • NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS..21

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
19 psl., (5207 ž.)
Darbo duomenys
  • Socialinės psichologijos referatas
  • 19 psl., (5207 ž.)
  • Word failas 134 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt