Bendravimas psichologijoje

Galbūt dažniausiai cituojama konflikto tarp žmonių priežastis – nevykęs komunikavimas. Kadangi beveik 70 procentų savo laiko, kai nemiegame, praleidžiame komunikuodami – skaitydami, rašydami, kalbėdami, klausydami, - atrodytų, jog logiška daryti išvadą, kad viena iš didžiausių kliūčių sėkmingai grupės veiklai – efektyvaus komunikavimo trūkumas.
Nė viena grupė negali egzistuoti be komunikavimo – prasmės mainų tarp grupės narių. Idėjas galima perteikti tik tada, kai vienas žmogus perduoda prasmę kitam. Tačiau komunikavimas yra daugiau negu vien prasmės perdavimas. Prasmę taip pat būtina suprasti. Komunikavimą turi sudaryti ir prasmės perdavimas, ir jos suvokimas.
Kad ir kokia būtų puiki idėja, ji bevertė tol, kol neperduodama kitiems ir kol kiti jos nesupranta. Jei būtų toks dalykas kaip tobulas komunikavimas, tai jis egzistuotų tada, kai mintis arba idėja būtų perduodama taip, kad gavėjo mintyse suvokiamas vaizdas būtų tiksliai toks pats, kokį jį įsivaizdavo siuntėjas. Nors teoriškai idealus komunikavimas yra labai paprastas, praktiškai jo niekada nepavyksta pasiekti.
Mano darbo tema tarpasmeninis ir organizacinis komunikavimas. Apžvelgsiu komunikavimo procesą, panagrinėsiu tarpasmeninį žodinį, rašytinį ir nežodinį komunikavimą, bei organizacinį komunikavimą.
Kad vyktų komunikavimas, reikia tikslo, išreikšto kaip peanešimas, kurį būtina perduoti. Jis pereina iš šaltinio (siuntėjo) pas gavėją. Pranešimas užkoduojamas ir kokiu nors būdu (kanalu) perduodamas gavėjui, kuris dekoduoja siuntėjo sukurtą pranešimą. Šitaip vienas žmogus perduoda prasmę kitam.
• kanalas - informacijos perdavimo priemonės, t.y. komunikacijos kanalai, kuriais siunčiamas pranešimas gavėjui;
• gavėjas - tai tam tikra auditorija, kuriai yra siunčiamas pranešimas;
• grįžtamasis ryšys – tai patikrinimas ar mums pavyko perduoti savo pranešimus taip, kad jie būtų suprasti.
Komunikavimo (bendravimo) procesas užsimezga tada, kada siuntėjas jaučia, kad asmuo, grupė ar organizacija pasiruošusi bendrauti su gavėju. Siunčiamas pranešimas privalo būti užkoduotas, kad gavėjas žinią atpažintų. Pranešimas gali būti perduodamas verbaliniu (žodiniu) ir neverbaliniu (nežodiniu) būdu. Pranešimai gali būti perduodami asmeniškai, raštiškai, per televiziją ir kitais būdais. Informacija gaunama per šiuos pojūčius: klausos, regėjimo, lytėjimo, uoslės, skonio. Gavėjas privalo iššifruoti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!