Bendravimo psichologija - konfliktas, jo sprendimai ir pasekmės

ĮVADAS.
Bendravimo psichologija – kaip žmogus bendrauja. Bendravimas – tai dviejų, ar daugiau, žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu yra perduodama informacija, patenkinami įvairūs poreikiai: tokie kaip saugumas dominavimo saviraiškai ir kt. Bendravimas padeda giliau pažinti save, suprasti tai kas mes esame iš tikrųjų. Mes mokame bendrauti ar ne, esame malonūs ar ne, gauname atsakymus bendraudami ar ne. Žmogaus ryšys su žmogumi - viena iš didžiausių socialinių vertybių. Be jo neįmanoma jokia visuomenė nei praeityje, nei dabar, nei ateityje. Žmonių tarpusavio bendravimo pobūdis priklauso nuo gyvenimo būdo, atitinkamos orientacijos, charakterių, skonio, interesų. Šiuolaikinėje industrinėje visuomenėje natūralus žmonių bendravimas tapo probleminiu reiškiniu. Pirmiausia tai pasakytina apie Vakarų kraštų visuomenę, kurioje daug kalbama ir rašoma apie žmogaus vienišumą, pamestumą, nekomunikabilumą.
KONFLIKTAS.
Realiuose visuomeniniuose kolektyvuose, grupėse kyla konfliktinių situacijų, kurias būtina analizuoti, remiantis teoriniais pagrindais. Konfliktas - tai maždaug vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika, t.y. nesuderinamų motyvų, interesų, nuomonių, nuotaikų susidūrimas. Siauresne prasme - tai kivirčas, nesutarimas, ginčas, gresiantis komplikacijomis. Skiriasi konfliktų tikslai, priežastys, pobūdis ir pasekmės.
Pirmiausia konfliktus galime suskirstyti į teigiamus ir neigiamus. Kai konflikte iškyla prasmingi, geri tikslai, kai jo sprendimas padeda greičiau šiuos tikslus pasiekti, nugali pačios geriausio idėjos ir konfliktas nepalieka neigiamų pasekmių nei veiklos uždaviniams, nei jame dalyvaujančioms pusėms. Tokį konfliktą vadiname teigiamu. Jo galima ir nevadinti konfliktu, - tai tik situacijos išsiaiškinimas, problemos sprendimas.
Yra nemažai konfliktų skirstymų. Konfliktai gali būti paslėpti arba atviri, nenumatyti arba numatyti, konfliktai, kilę dėl asmenybės savybių arba sąlygoti situacijos.
Paprastai, kalbėdami apie konfliktą, turime galvoje neigiamą konfliktą, nuo kurio nukenčia grupių uždaviniai ar konflikto dalyviai. Konfliktinės situacijos yra grupės kryptingumo, organizuotumo ir psichologinio bendrumo indikatorius. Aštrūs, dažni konfliktai rodo, jog grupėje vyrauja neigiami reiškiniai. Priešingai, tokių konfliktų nebuvimas reiškia aukštą tarpasmeninių santykių lygį, grupės sugebėjimą optimaliai spręsti užduotis.
Objektyvios priežastys, sukeliančios konfliktines situacijas, gali būti tokios: atskirų darbo užduočių neįvykdymas ar nekokybiškas jų atlikimas, blogas darbo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!