Žmogus lageriuose ir tremtyje

Apie Sibirą kalbant girdėdavau dar būdama visai maža mergaitė. Tuomet į tas kalbas žiūrėdavau kaip į pasaką – siaubo pasaką, kurią man dažnai sekdavo seneliai. Tai buvo pasakojimai apie jų kelionę į Sibirą, apie nepakeliamas gyvenimo sąlygas toje paslaptingoje šalyje, apie tremtį ir nesėkmes joje.
Pradėjusi lankyti mokyklą, į tai jau nebežiūrėjau kaip į pasaką. Supratau – tai realybė. Šiurpi, baugi realybė, kuria sunkiai bepatikima.
Šiandien aš jau dešimtokė. Į senelių sektas pasakas žiūriu kitomis akimis...
Močiutė Antanina Vinkevičiūtė – Turauskienė, pasakojo, kad visos nelaimės prasidėjo 1947 – ųjų žiemą. Ankstų rytą jų namuose (Vartavalakio kaime, Varėnos rajone) apsilankė stribai. Mamą su penkiais pačiais mažiausiais vaikais išvežė į Sibirą. Bevežant vienas brolis pabėgo, o tėvuką paėmė į kalėjimą. Stribai norėjo atimti auksinius laikrodžius, kuriuos buvo atsiuntusi teta iš Amerikos. Kai mama bandė pasipriešinti, stribai šautuvo buože trenkė jai į veidą. Dėl šios priežasties visą kelią ji gulėjo siaubingose kančiose neprisišaukdama pagalbos.
Kadangi mano močiutė buvo pati vyriausia iš vaikų (11m.), tai jai teko didžiausia našta, nes privalėjo ir broliais pasirūpinti, ir mamą slaugyti. Vagone, kuriame vežė tremtinius, buvo net šešios šeimos, taigi visi keliavo susispaudę kaip silkės bačkoje. Tame vagone buvo tik viena krosnelė, o jei norėjai užsivirti karšto vandens, reikėdavo keltis ketvirtą valandą ryto, kad užsiimtum eilę.
Buvo labai šalta, o taip juos vežė visą mėnesį. Vežė pro Uralo kalnus, kalnais, miškais, kol privežė iki Sibiro sostinės Tiumenės. Tada pradėjo žmones „krauti“ iš vagono į mašinas. Kadangi lietuviai nebuvo pratę prie tokio šalčio (- 49 ºC), daug kas mirdavo net neatvažiavę iki paskirtos vietos.
Po kiek laiko visus atvežė į tokius barakus, kuriuose ir buvo apgyvendinti. Barakai sukalti iš lentų, o jų viduje padaryti narai miegui. Tame barake teko gyventi apie savaitę. Dauguma pradėjo sirgti ir mirti. Vakare pasimelsdavo ir visi eidavo miegoti. Miegojo susiglaudę, kad būtų šilčiau. Bet ryte, atsikėlus, vis tiek rasdavo jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!