Jonas Kristupas Glaubicas

XVII a. barokas Lietuvoje klostėsi veikiamas daugiausia Italijos mokyklų.Į Lietuvą barokas atėjo beveik nepavėlavęs, tačiau pirmieji architektūriniai darbai buvo daugiausia italų meistrų.Lietuviškasis barokas pradžioje maišėsi su dar gyvybingais renesanso ir manierizmo stiliais.Netgi ankstyvojo baroko statymo technika yra identiška renesansui.
Netruko ateiti XVIII a. ir Italijos mokyklų įtaka sumažėjo, tačiau padidėjo kūrybinis bendradarbiavimas su Prancūzijos, Š. Vokietijos ir Austrijos, o iš dalies ir Rusijos bei kitų Europos šalių baroko mokyklomis.Baroko architektūra įgavo naujų vėjų.XVIII a. pirmoje pusėje įvairių barokinių pastatų statyta arba rekonstruota Vilniuje.Tuo metu bažnyčios pradėtos statyti su itin lieknais, grakščiais bokštai, kurių darnių meninių formų raida – tai Vilniaus architekto, vėlyvojo baroko atstovo, Jono Kristupo Glaubico (Glaubitz), nuopelnas.Šis architektas dirbo prie daugėlio pastatų, ypač bažnyčių, statymų ir rekonstrukcijų, darė jų projektus, prižiūrėjo darbus.Jo savitos meninės koncepcijos ir formų sintezės architektūrinių darbų yra išlikę ligi šiol. J.K.Glaubicas – vienas iš Vilniaus baroko architektūros mokyklos kūrėjų, veikli, kūrybinga individualybė, subrendo veikiamas lietuviškojo baroko tradicijų, išugdė savitą vėlyvojo baroko ir rokoko meninę koncepciją – taip tapdamas vienu iš žymiausių lietuviškojo baroko architektų1.Deja, apie J.K. Glaubicą daug duomenų nėra.Nežinoma kada tiksliai jis gimė, tačiau aišku kad XVII a. pab. arba XVIII a. pr. Pietų Vokietijoje.Didžiąją savo gyvenimo dalį praleido gyvendamas ir kurdamas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ypač Vilniuje.Čia paliko daug savo darbų.Dalis jų dabar rekonstruoti, dalis nugriauti, dalis išliko.Palyginti su kitomis Lenkijos ir Lietuvos valstybės baroko mokyklomis, Vilniaus buvo plačiausiai paplitusi.Neabejotina, kad prie to svariai prisidėjo J.K.Glaubicas.
Nuo 1737 m. rudens J.K.Glaubicas buvo Vilniaus evangelikų liuteronų bendruomenės tarybos narys, architektas, projektuotojas, statybų organizatorius ir prižiūrėtojas.Jo dėka 1737 – 1744 metais po gaisro atstatyta Evangelikų liuteronų bažnyčia ir aplink ją stovėję bendruomenės pastatai.Visi jie buvo atstatyti vėlyvojo baroko maniera.1741-1742 m. bažnyčioje įrengtas puošnus, barokinis, trijų tarpsnių altorius, kurį ypač puošė plastinė kompozicija – Kristaus, angelų ir debesų reljefas2.Deja II pasaulinio karo metais šios bažnyčios interjeras – pirmasis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!