Klaipėdos autonomija

1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje Lietuvos Ministras Pirmininkas Galvanauskas ir Anglijos Lordas Parmoor pasirašė svarbų visai Europai dokumentą- Klaipėdos Konvenciją. Lietuvos Seime ją ratifikavo tų pačių metų liepos 30 d., o Tautų Sąjungos sekretoriate įregistravo tik spalio 3d.
4. Tranzito ( III Priedėlis).
Pati Konvencija nustato sąlygas, kuriomis suverenumo teisės Klaipėdos krašte didžiųjų signatarinių valstybių perduodamos Lietuvai. Be šių valstybių žinios suverenumo teisės negali būti perleistos jokiai kitai valstybei. Klaipėdos kraštas Lietuvos ribose sudaro vienetą, kuris Statuto ribose naudojasi autonomija savo įstamdavystei, administracijai, finansams tvarkyti ir Lietuva tai pripažįsta. Lietuva prisiima savo vardu prievoles, kurios numatytos Versalio sutartyje visoms valstybėms, perėmusioms buvusias Vokietijos teritorijas. Visi Klaipėdos krašto turtai, priklausę Vokietijos Imperijai, perleidžiami Lietuvos Respublikai. Išimtis daroma geležinkeliams, telegrafo ir telefono įrengimams,muitinių trobesiams ir uosto įtaisymams. Konvencija taip pat nustato,jog svetimų valstybių asmenys ar bendrovės Klaipėdos krašte naudojasi lygiai tomis pačiomis teisėmis, kaip ir vietos gyventojai arba Lietuvos piliečiai. Bet svarbiausia yra numatoma tarptautinė garantija visos Konvencijos vykdymui laiduoti.
I Priedėlis( Statutas) sudaro pagrindinį Klaipėdos krašto įstatymą, tarsi konstituciją. Lietuvos vyriausybė suteikė tą konstituciją atsižvelgdama į savitą krašto istoriją, kultūrą, gyventojų sudėtį bei kitus veiksnius. Pagal dokumentą autonominei kompetencijai priklauso: apskričių ir valsčių organizacija bei administracija, tikybos reikalai, švietimas, viešoji sveikata ir pašalpa,įstatymų leidimas, tačiau nepažeidžiant Lietuvos įstatymų. Taip pat teismų sutvarkymas, kai kurių mokesčių ėmimas, vietinės reikšmės keliai, jūrų keliai, policija ir kelios kitos smulkesnės sritys. Krašto organai, veikdami Statuto jiems nustatytos kompetencijos ribose, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet tik tol, kol ji neprieštarauja Statutui.
Statuto revizija gali įvykti referendumo bei įstatymo keliu ir yra reikalingas Lietuvos Seimo sutikimas.
Klaipėdos krašto organai
Statuto nustatyti organai yra:
1. gubernatorius;
2. seimelis;
3. krašto direktorija;
4. ūkio taryba.
GUBERNATORIUS
Jį skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. Svarbiausias gubernatoriaus uždavinys yra vykdyti autonomijos priežiūrą. Taip pat jis skelbia seimelio priimtus įstatymus,tačiau jei pastarieji peržengia autonomijos ribas, jis gali pasinaudoti veto teise. Be to, jis gali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!