Klaipėdos krašto sukilimas

1. Klaipėdos klausimas Paryžiaus taikos konferencijoje.
2. Klaipėdos kraštas Prancūzijos valdžioje ir Freistaat’o idėja.
3. Krašto būklė prancūzų trimečiui besibaigiant ir sukilimo priežastys.
4. Krašto gelbėjimo komitetas.
5. Savanoriška kariuomenė.
6. Klaipėdos krašto sukilimas ir prijungimas prie Lietuvos.
7. “Reakcija” į sukilimą.
8. Šilutės seimas.
9. Ambasadorių konferencija pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai.
Klaipėdos klausimas Paryžiaus taikos konferencijoje. 1919 m. sausį prasidėjusioje Paryžiaus taikos konferencijoje svarstyti pokario Europos gyvenimo klausimai, pirmiausia – taikos sutartis su nugalėtąja Vokietija. Visos dalyvavusios konferencijoje valstybės kėlė joms rūpimas problemas. Ir Lietuva, nors ir ne pačioje konferencijoje, į kurią ji nebuvo priimta, rūpinosi Klaipėdos kraštą, istorines žemes, atskirti nuo Vokietijos ir prijungti Lietuvai.
Antantės valstybių, taip pat ir JAV politiniai veikėjai, konferencijos delegacijų vadovai, pripažino, kad Klaipėdos krašte gyventojų daugumą sudaro lietuviai. Tuometinis Prancūzijos ministras pirmininkas Ž. Klemanso konfederacijoje netgi pažymėjo, jog tai, kad Klaipėdos miestas esąs vokiškas, nesudaro pagrindo visą kraštą palikti Vokietijos valdžioje, ypač todėl, kad Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.
Tačiau Klaipėdos klausimas Paryžiaus taikos konferencijoje nagrinėtas ne todėl, kad kraštą norėta grąžinti Lietuvai. Svarstyta, kaip Klaipėdos uostą panaudoti antitarybiniams tikslams, žiūrėta, kokios buržuazinės-dvarininkinės Lenkijos pretenzijos į tą miestą. Lenkija buvo svarbiausia Prancūzijos imperialistų sąjungininkė Rytų Europoje. Jos stambioji buržuazija ir dvarininkija, jų interesus reiškusios reakcinės Lenkijos partijos, puoselėdamos viltis įjungti Lietuvą į Lenkijos sudėtį federacijos ar kitokiu būdu, per savo atstovus Paryžiaus taikos konferencijoje kėlė mintį dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto atskyrimo nuo Vokietijos. Lenkijos politiniai vadovai palaikė tą nuomonę, kad Klaipėdos lietuvių gyvenamas kraštas turėtų būti sujungtas su Lietuva, o paskui – kartu su visa Lietuva prijungtas prie Lenkijos. Iki bus išspręsti Lietuvos ir Lenkijos federacijos reikalai buvo siūloma tą teritoriją pavesti kontroliuoti Antantės valstybėms. Lenkijai Klaipėda buvo reikalinga kaip atsarginis, nepriklausomas nuo Vokietijos uostas. Per jį Lenkija būtų galėjusi gauti karinę pagalbą iš Vakarų valstybių karo su Tarybų Rusija ar Vokietija atveju. Nemunu galima buvo plukdyti Baltarusijos mišką,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!