Švedai LDK 1655–1661 m. ir 1656 m. sukilimas Žemaitijoje

Kuršą pereidama net prie Baltijos.
konkrečioms Respublikos teritorijoms įvedimo faktas. Pagalbos į švedus buvo kreiptasi, nes
Respublikos karalius nenorėjo priimti politinių sprendimų diplomatinėmis priemonėmis
užbėgti už akių švedų intervencijai, pakirto Jonušo Radvilos ir jo aplinkos pasitikėjimą
karaliumi.
1655 m. rugpjūčio 17 d. netoli Kėdainių esančiuose Josvainiuose buvo sudarytas preliminarus
Lietuvos pasidavimo Švedijos karaliaus globai susitarimas, Jis skyrėsi nuo to, kurį sudarė
Didžiosios Lenkijos bajorija, nes Lietuvos bajorija skelbė ne tik apie pasidavimą Švedijos
karaliaus globai, bet ir apie pasirengimą nutraukti Lietuvos uniją su Lenkija ir sudaryti
analogiškais pagrindais uniją su Švedija.
Susitarimas galėjo būti tik laikino, karo metui skirto pobūdžio, apsaugant dar neužimtą
Lietuvos dalį nuo maskvėnų. Švedija įspėjo maskvėnus apie savo globą neužimtai LDK
daliai. Gintautas Sliesoriūnas daro išvadą, kad tik dėl šios priežasties Maskvos kariuomenė
sustojo Kaune ir nenužygiavo iki Baltijos pajūrio. De la Gardie kariuomenė užėmė didžiąją
Žemaitijos dalį.
Negana to, kad Josvainių susitarimas buvo valdovo Jono Kazimiero Vazos išdavystė, bet ir
sukėlė skilimą Lietuvos kariuomenėje.
Švedams nepasitenkinus Josvainių susitarimu ir toliau spaudžiant Jonušą Radvilą priimti
griežtesnes švedų sąlygas, 1655 m. spalio 20 d. Kėdainiuose buvo pasirašyta vadinamosios
,,Kėdainių unijos” sutartis, kuria buvo nutraukiama LDK valstybinė unija su Lenkijos
Karalyste ir sudaroma su Švedijos Karalyste. Švedijos karalius buvo skelbiamas Lietuvos
didžiuoju kunigaikščiu. Kėdainių sutarties sąlygos Lietuvos valstybingumą ribojo kur kas
griežčiau nei 1569 m. sudaryta Liublino unija.
Nors šią sutartį pasirašė 1134 Lietuvos bajorai, kurie buvo susitelkę aplink Jonušą Radvilą, jų
negalima tapatinti su Radvilų grupuote ar Lietuvos protestantais. Tai buvo didelės dalies
bajorijos, Maskvos užspeistos Žemaitijoje, Upytės ir Ukmergės pavietuose, pasirinkimas
priimti verčiau švedų apsaugą, nei pasiduoti Maskvos caro valdžiai. Dėl tokio savo
radikalumo pagrindiniai Kėdainių sutarties autoriai buvo griežtai smerkiami jau amžininkų.
David Kirby pateikia Birgerio Asardo tezę, kur pastarasis yra įsitikinęs, kad Karolio Gustavo
planas dviem flangais įsiviešpatauti pakrantėje nuo Stettino iki Rygos buvo ,,gynybinis
žingsnis į senos didžiosios švedų svajonės apie Baltijos jūrą kaip švedų ežerą” įgyvendinimą.
Tai buvo ribotas tikslas, kurio Švedijos karalius po triuškinančių pergalių ir Lenkijos-
Lietuvos valstybės iširimo atsisakė.
Maskvėnų neužimtoje Žemaitijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!