Klaipėdos krašto sukilimas. Sukilimo vertinimas

Etnografiniu atžvilgiu Klaipėdos kraštas yra Mažosios Lietuvos dalis, tačiau ypatingas statusas, miesto istorija, kovos už nepriklausomybę lėmė, kad krašto praeitis istoriografijoje susiformavo kaip atskiras tyrimo objektas.1919m. Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir kaip mandatinė teritorija laikinai atiduotas Didžiosios Britanijos, Italijos bei Japonijos žiniai. Ambasadorių taryba nusprendė, kad Klaipėdos kraštas turi būti paskelbtas ‘‘laisvąja valstybe“. Dėl šių priežasčių Lietuva nusprendė organizuoti gyventojų sukilimą ir prisijungti kraštą prie Lietuvos. Pretekstu tapo Vilniaus krašto praradimas, jo netekus visas Lietuvos vyriausybės dėmesys nukrypo į Klaipėdą. Lietuvos pozicijų stiprėjimas priklausė nuo to, kiek jai pasiseks įsitvirtinti Klaipėdoje.
Tikslas įvertinti klaipėdiečių požiūrį į Klaipėdos krašto klausimą, atskleisti pateiktų istorinių tyrimų vertinimų kontraversijas, to meto požiūrį į Lietuvą, o taip pat išanalizuoti 1923m sausio mėnesio Klaipėdos krašto sukilimo reikšmę, ne jo pasekmių, bet sunkumo, pavojingumo prasme.
Atnaujinta nepriklausomybė skatina visapusiškiau pažinti savo tautos ir valstybės praeitį. Deja, tinkamos literatūros dar trūksta. Darbe naudojausi Petronėlės Žostautaitės, Krėvės ir kitų autorių darbais, kurie savo leidiniuose supažindina su Klaipėdos klausimo sprendimu. Žostautaitė¹ daugiausia dėmesio skyrė krašto vidaus reikalų analizei bei vyriausybės politikai Klaipėdos krašte, stengėsi nustatyti kovos dėl Klaipėdos ateities priežastis, politinius siekius, veiklos kryptis bei metodus ir galutinius tos kovos rezultatus. Vertingos informacijos apie Klaipėdos sukilimą suteikia išleisti rašytojo ir Šaulių sąjungos pirmininko Vinco Krėvės Mickevičiaus² memuarai. Rašytojo dukra ilgai nenorėjo šių memuarų paskelbti emigracijoje, nes „tai daryti dar anksti“. Manyta, kad reikia saugoti paslaptis, nes demaskavus suokalbį gali būti sukompromituota Lietuva. Prancūzijos istorikės Isabelle Chandavoine³ darbo vertė yra ta, jog autorė pasinaudojo gausybe šalinių iš Prancūzijos archyvų, kurie yra nelengvai prieinami ir lietuvių tyrinėtojams nebuvo žinomi. Prancūziškas požiūris suteikia naują istorinę perspektyvą ir duoda peno apmastymams.
Pastaraisiais metais daug kalbama bei rašoma apie 1923 metų įvykius Klaipėdos krašte. Kaunamasi dėl vartojamų sąvokų: sukilimas, prijungimas, prisijungimas. Ne svarbu kokia sąvoka butų vartojama, Klaipėdos krašto atgavimas yra tikrai svarbi ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!