Švėkšna - pasienio miestelis prie Klaipėdos krašto

Švėkšna - pasienio miestelis prie Klaipėdos krašto PLANAS ĮVADAS I. KLAIPĖDOS KRAŠTO PROBLEMA II. ŠVIEKŠNOS MIESTELIS - PASIENYJE 1. Švėkšnos istorija 1.1. Priešistorė 1.2. Vardo paminėjimas 1.3. Visuomeninis ir religinis gyvenimas 2. Sienos atsiradimas ir įtaka žmonių santykiams abiejuose sienų pusėse. 2.1. Visuomeninis gyvenimas. 2.3. Švietimas. Švėkšnos parapijos mokyklos. 2.4. Gyvenimas pasienyje 2.4.1. Kontrabanda 2.4.2. Švėkšnos knygnešiai. 2.5. Žydai Švėkšnoje. 3. 1830-1831 m. sukilimas Lietuvoje. 4. Žymūs žmonės 4.1. Pliaterių giminė 4.1.1. Emilija Pliaterytė – karžygė 4.1. Martynas Mažvydas 4.2. Simonas Stanevičius 5. Gaisras miestelyje IV. KLAIPĖDOS KRAŠTAS PRIJUNGIAMAS PRIE LIETUVOS IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI PRIEDAI ĮVADAS Švėkšnos miestelio svarba ir įtaka skirtingų šalių gyventojų gyvenimui. Kiekvienas gyvenimas turi savo istoriją. Miestelis turi savo gyvenimą, taigi ir savo istoriją. Svarbiausia miestelio istorija yra vietiniams gyventojams, kurie jame gyvena ar gyveno. Miestelis turintis istorinę vertę valstybės mastu, svarbus kiekvienam patriotui. Istorijoje nėra nesvarbių įvykių, ar juos liudijančių faktų. Pasirinkau Švėkšnos miestelį, nors nesu vietinė gyventoja, tik gyvenu netoliese ir domiuosi savo krašto istorija. Pasirinkimą nulėmė, gražus miestelio vaizdas, o pasidomėjus, sužavėjo ir istorinių įvykių gausa, bei nepaprastumas, kuris istorikui tarsi naujai rastas šaltinis. Analizuodama šią temą pamėgau šį miestelį. Nemažai Švėkšnos miestelio gyventojų yra išvykę į užsienį, tad ir jiems, nors toli esant miestelis rūpi, tai rodo jų leidžiamos prisiminimų knygos, gražūs straipsniai. Šaltiniai Šaltinių apie Švėkšną nagrinėjimas, reikšmė. Šaltinių, kuriuose būtų minimas Švėkšnos vardas yra nemažai tik ne visi jie buvo man pasiekiami. Įvairūs dokumentai, atsišaukimai, nuotraukos, laikraščių straipsniai plačiai ir patikimai pateikia Švėkšnos miestelio istorijos įvykių virtinę. Naudojausi Švėkšnos gyventojos mokytojos Onos Norkutės rinkta medžiaga apie Švėkšną. Ši moteris labai domisi savo miestelio ir jo apylinkių istorija, rašo straipsnius renka medžiagą. O.Norkutė pateikė daugybę nuotraukų iš kurių buvo sunku išsirinkti reikšmingiausias. Rėmiausi laikraščio „Aušra“, „Klaipėdos žinios“ laikraščių straipsniais ir kt. Švėkšnos miestelis – pasienyje, šaltinių trūkumas ir patikimumas. Apie Švėkšnos miestelį šaltinių daug, bet išskiriant laikotarpį, bei faktus susijusius su pasieniu susiduriu su problema, kadangi ši tema istorikų nebuvo plačiai gvildenama, tad ir informacijos ar „kabliuko“ nelabai galėjau rasti. Bet vis dėlto keletas, nuotraukų, bei laikraščių straipsnių mini šiuos įvykius. Literatūra Istorikų nagrinėjamos pasienio problemos. Pasienio įtaka žmonių gyvenime, prisiminimuose. Sienos panaikinimo analizė. Literatūrą rinkdama šiai temai nesusidūriau su dideliais sunkumais, kadangi literatūros yra. Konkrečiai Švėkšnos santykį su pasieniu neanalizavo nei vienas istorikas (neradau tokios literatūros), tik bendrame istoriniame fone minimi šie įvykiai. Valančius savo rašytoje „Žemaičių vyskupystėje“ tik užsimena apie religinį gyvenimą Švėkšnoje. A.Špoka pamini Emilija Pliaterytė, kaip karžygę, gavusią kapitono laipsnį, kiti istorikai mini vieną ar kita istorinį įvykį susijusį su miesteliu. Prisiminimuose žmonės smulkiau aprašo įvykius, bet ne visuomet galima tokia medžiaga pasikliauti. Rėmiausi Šilutės krašto enciklopedija (kadangi šiuo metu Švėkšna yra Šilutės rajone), kurią pataisė O.Norkutė ten radusi daug klaidų susijusi su Švėkšna. Panorau paieškoti medžiagos internete. Interneto svetainėse tikrai daug medžiagos ne tik apie patį miestelį, bet ir apie jo kraštiečius, bei žymius veikėjus: Martyną Mažvydą, Simoną Stanevičių, Pliaterių gimine. Rašydama temą pirmiausia dar apibrėžiau Klaipėdos krašto ribas ir sienos buvimo laikotarpį . KLAIPĖDOS KRAŠTO PROBLEMA Mindaugui sujungus žemes susikūrė Lietuvos valstybė, kuri be perstojo buvo atakuojama kaiminių šalių užpuolimų ypatingai vokiečių ir rusų. Prūsija užėmęs kryžiuočių ordinas nenustigo vietoje ir skverbėsi gilyn į žemyno tankmes ir puolė Lietuvos bei kitas valstybes. Per visą XVI amžių kryžiuočiai vargino Lietuvą nesiliaujamais karais. Žalgirio mūšis padarė tam galą, o Melno taikos sutartis likvidavo ordino ofenzyvinę poziciją. Po Melno taikos 1422 m. liepos 26 d. daug kas pasikeitė. Kolonizacija nežymiai, bet tęsėsi toliau. Kraštus užimant kolaborantai naudojosi vietos gyventojais, o ne atėjūnais iš Vokietijos. Tai taip pat galima teigti ir apie Klaipėdos kraštą „kuriam kolonizuoti vokiečių administracija panaudojo kuršius ir jų žemėse gausiai gyvenusius žemaičius.“ (1., 4 p.) „Prūsų-lietuvių giminystė – štai tas veiksnys, kuris įgalino prūsus dar iki XVI amžiaus nepasiduoti germanizacijai ir paveikė, kad jie, per tris šimtmečius palaikę savo kalbą, vėliau perėmė lygiai, kaip ir kuršiai, ne svetimą jiems vokiečių, bet giminingą lietuvių kalbą. Prūsų ir lietuvių interesų bendrumas, jų giminystės ryšiai ir solidarumas, kurie atsispindi Klaipėdos pilies įkūrime ir žinomame prūsų sukilime, visiškai pateisina Vytauto Didžiojo nusistatymą dėl Prūsijos.“ (1., 10 p.) Kovos dėl pajūrio krašto truko ilgai su tam tikromis pertraukomis ir politinėmis permainomis. Tai baigėsi sudarius sutartį prie Melno ežero. Šia sutartimi buvo nustatytos valstybių sienos kurios beveik visos išliko iki pirmojo Pasaulinio karo ir net ilgiau. Politika jūros atžvilgiu per visus Lietuvos gyvavimo amžius labiausiai pastebima Vytauto Didžiojo laikais. „Kova dėl Žemaitijos ir Sūduvos, kurios pasisekimą vainikavo Melno sutartis, buvo drauge kova dėl Nemuno ir dėl išėjimo į jūrą. Šiuo pirmuoju etapu savarankiška Lietuvos jūrinė politika ir baigėsi. Antrajam etapui, būtent, prūsų žemių atvadavimui iš vokiečių kolonizacijos globos, nebebuvo lemta įvykti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!