Klaipėdos krašto statuto atspindžiai periodinėje vokiškoje spaudoje 1924-1939 metais

1919 metais Versalio taikos sutarties sąlygomis Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos ir ribotomis autonominėmis teisėmis prijungtas prie Lietuvos. 1924 metais gegužės 8d. vakarų valstybėms Paryžiuje pasirašius konvenciją dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai buvo pagaliau išspręstas šios srities likimas. Po ilgų ginčų pasiektas politinis laimėjimas sutvirtino Lietuvos tarptautinę padėtį ir suteikė palankias sąlygas nevaržomai vystyti bendrą šalies gyvenimą.
Tačiau realiai Klaipėdos krašto vidaus politinė, ekonominė, kultūrinė situacija nesikeitė. Čia toliau veikė vokiečių administraciniai organai, senieji įstatymai nebuvo likviduoti, įvairių organizacijų problemos liko svarstomos jų akiratyje. Vokiečių taktiškas nesitraukimas trukdė Lietuvos įsitvirtinimui. Priešiškumą Versalio sutarčiai ir revanšistines nuotaikos 1933 metais suaktyvino A. Hitleris. Buvo siekimas sugrąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijos įtakon, prasidėjo antilietuviška veikla.
Viena iš efektyviausių priemonių, kurstant antipatiją lietuviams, buvo periodinė spauda. Klaipėdos krašte iš vokiečių kalba ėjusių laikraščių populiariausias buvo "Memel Dampfboot", kuris atspindėjo Vokietijos valdžios interesus krašte. Naujienoms iš Klaipėdos miesto ir Klaipėdos krašto buvo skiriamos atskiros rubrikos, kuriose daugiausiai kritikuota Lietuvos vyriausybės politika mokyklų atžvilgiu, dažnai akcentuojant Vokietijos valdžios pastangas išsaugoti tradicinę vokišką švietimo sistemą. "Memel Dampfboot" ryškiausiai palaikė vokiečių pozicijas ir veiklą autonominiame krašte. Klaipėdoje jis buvo spausdinamas jau nuo 1849 metų ir čia pasirodė esąs labai populiarus. 1933 metais vokiškosios krypties leidinio redaktoriams įstojus į aktyvaus nacistų politiko E. Noimano partiją, "Memel Dampfboot" tapo jo spaudos organu, kuris nevaržomai galėjo skleisti vokiečių propagandą, menkinančią lietuvių politikos vaidmenį Klaipėdos krašte.
Švietimo sistema buvo viena iš svarbiausių nišų, per kurią galėjo plisti germanizacijos procesas. Šioje sistemoje įsitvirtinę vokiečiai neturėjo ketinimų laisva valia atiduoti mokslo ir mokymo institucijų reikalų tvarkymą lietuvių kompetencijai, todėl jų pastangas suderinti švietimo padėtį su visos Lietuvos vadino pragaištingomis.
Šio darbo tikslas - pažvelgti į Klaipėdos krašto statutą ir Klaipėdos krašto problemas per vokiškos krašto periodinės spaudos interpretacijas.
Šitas darbas parašytas remiantis "Memel Dampfboot" laikraščio straipsniais, P. Žostautaitės „Klaipėdos kraštas 1923 – 1939“, R. Valsonoko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!