A. Anušauskas ir G. Sviderskytė "XX amžiaus slaptieji archyvai"

Naujausiąją XX amžiaus Lietuvos istoriją dar tik pradedame atrasti. Knygos „XX amžiaus slaptųjų archyvų“ autoriai – istorikas dr. Arvydas Anušauskas ir žurnalistė Gražina Sviderskytė mėgino atkurti per karus, krizes ir okupacijas iškraipytus ar nuslėptus įvykius, reiškinius ir biografijas. Dvylikoje istorijos detektyvų siekta atverti įvykių užkulisius, naujas aplinkybes ir kuo platesnį kontekstą, o turint pakankamai duomenų – konstruoti naujas versijas arba formuoti naują požiūrį. Buvo bandoma rekonstruoti istorinius įvykius apie kuriuos neišliko pakankamai dokumentų. Taip buvo atkurtos archyvuose neišlikusios lemtingų posėdžių stenogramos, oficialiai niekur nefiksuoti politikų, diplomatų, žvalgybininkų, partizanų dialogai, posėdžiai ar derybos. Manytume tai ypač svarbu jaunimui, kuris tik atranda Lietuvos istoriją be nutylėjimų, su visomis jos spalvomis.
Netolimoje ateityje nesyk matysime, ką bandė perrėkti sovietų ir nacių okupantų propaganda, kas iš tiesų slypi už ,,Tarybų Lietuvos” kronikų patoso ir ko trūksta smetoninės Lietuvos kronikoje. Atkurti dingusia informacija nelengva,nes dingo daugelis archyvų: jie buvo sunaikinti,išvežti ir įslaptinti arba buvo išsaugoti privačiuose slėptuvėse, bet liko nežinomi.
100 valandų sprendėsi visos Lietuvos likimas. 1940-ųjų birželio 10 dieną prie rytinės Lietuvos sienos susitelkė karinės sovietų pajėgos.Daugiau kaip 220 000 karių,pusantro tūkstančio tankų, kone 250 šarvuočių, 1140 karo lėktuvų,beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų. Po 5 dienų Lietuva užimta... be mūšio. Rusijos sostinėje į viešumą kyla 65-erius metus saugotos paslaptys. Kelią prasiskynė įdomus leidinys:ką tik išslaptinti, pirmąsyk skelbiami ar naujai ištyrinėti dokumentai iš 1939-1945 metų Sovietų Sąjungos politinio biuro, komunistų partijos centro komiteto ir užsienio reikalų ministerijos slaptųjų archyvų, asmeninių Stalino, Molotovo, Dekanozovo ir kitų fondų.
,,Lietūkio” garažo byla laikoma Lietuvoje vykdyto holokausto riančios masinės žudynės, įvykdytos 1941 metų birželį prie garažo, kuris iki karo priklausė kooperatyvų sąjungai ,,Lietūkis”.
Reikalingi liudininkai būtų kauno žydai,kurių mieste buvo per trisdešimt tūkstančių. Bet kas trečias iš jų žuvo per pirmuosius du vokiečių okupacijos mėnesius. Išgyventi karą pasisekė gal vienam iš trisdešimties. O mūsų dienų sulaukė iš vis tik vienetai.
Chaosas ir painūs prieštaravimai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!