TURINYS:
ĮVADAS....................................................................................................3
BAJORŲ LAISVALAIKIS:
a ) Sodininkystė.........................................................................................4
b ) Kelionės...............................................................................................5
c ) Muzikavimas, teatras...........................................................................5
LIAUDIES LAISVALAIKIS...................................................................6
IŠVADOS................................................................................................10
LITERATŪRA........................................................................................11
ĮVADAS
Istorikai aiškindami laisvalaikio „atsiradimą“, dažnai remiasi įvairiomis modernizacijos teorijomis. Manoma, kad socialinė-ekonominė pažanga trumpina darbe praleidžiamą laiką, taip sudarydama sąlygas laisvalaikui atsirasti. Technologijų dėka darbe praleidžiamas laikas labai sutrumpėjo, taip susidarė sąlygos laisvalaikiui atsirasti ne tik bajorų, dvarininkų gyvenime, bet ir valstiečių, darbo liaudies gyvenime. Tik moderniose visuomenėse tampa aiškūs darbo ir laisvalaikio skirtumai. Visuomenei modernėjant, laisvalaikis tampa „neatskiriama gyvenimo būdo“ dalimi. Laisvalaikis reiškia ne tik naujų galimybių atsiradimą, bet ir tam tikrus moralinius pavojus. Tai pirmiausiai kalbama apie įvairias liaudies pasilinksminimų formas. Pradėta rūpintis žemesnių socialinių sluoksnių laisvalaikio kontrole. Laisvalaikis turėjo būti naudojamas ne tik pasilinksminimams, bet ir charakteriui tobulinti.
Mano darbo tikslas palyginti XIX amžiaus Lietuvos bajorijos, dvarininkijos bei valstiečių laisvalaikį, kuo skyrėsi jų praleidžiamas laisvalaikis bei laisvalaikio praleidimo formos. Aptarsiu bajorijos mėgstamas laisvalaikio praleidimo formas: keliones, sodininkystę, teatrą, muzikavimą. Taip pat aptarsiu, įvairių draugijų požiūrį į valstiečių ir darbo liaudies laisvalaikį bei patarimus, kaip praleisti laisvalaikį. Šiame darbe taip pat trumpai pristatysiu M.Valančiaus, D.Poškos ir kt. požiūrį į laisvalaikį bei patarimus, ką galima veikti laisvalaikiu ir kas buvo draudžiama XIX amžiaus Lietuvoje.
Rašydama šį darbą naudojausi V.Sirutavičiaus straipsniais „Laisvalaikis XIX amžiaus Lietuvos kultūroje“, „Kai kurie XIXa. Lietuvos kultūros modernėjimo aspektai: laisvalaikio sociogenezė“, „Simbolinės geografijos: kelionės po XIXa. vidurio Lietuvą ir jų aprašymai“, V.Bakutytės straipsniu „Lietuvos didikas – XIXa. antros pusės miesto muzikos gyvenimo dalyvis“, V.Maknio knyga „Lietuvių teatro raidos bruožai“.
a ) Sodininkystė
XIX amžiaus pradžioje svarbia laisvalaikio praleidimo forma tapo sodininkystė. Pirmiausiai parkai arba pasivaikščiojimų sodai išpopuliarėjo aristokratijos tarpe. Įvairiuose raštuose sodininkystė vertinama kaip ypatinga ir svarbi laisvalaikio praleidimo forma. Parkų steigimas ypač paplito XVIIIa. antrojoje pusėje, kai buvo pradėti steigti vadinamieji prancūziškojo stiliaus parkai.
Izabela Czartoryska teigia, kad sodininkystė gali tapti „vertinga pramoga“. Bet koks žmogaus prisilietimas prie gamtos turi turėti prasmę. Kartu sodininkystė yra pats geriausias vaistas nuo tuščio laiko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!