Lietuvos valstybingumo klausimas XIX amžiaus pradžioje

 REFERATAS Lietuvos valstybingumo klausimas XIX a. pradžioje Vilnius 2008 ĮVADAS XIII a. susikūrusi, 1569 m. Lietuvos valstybė savo istoriją susiejo su kaimyne Lenkija. Sukurtos Abiejų Tautų Respublikos gyvavimą nutraukė trys vienas po kito ėję jos padalijimai, vykdomi Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. Paskutinysis, likvidavęs vieną galingiausių didžiausių Europos valstybių, įvyko 1795 m. sausio 15 dieną. Lietuvos teritorija, išskyrus Užnemunę, atiteko tuometinei Rusijos imperijai. XIX a. blogėjanti tarptautinė padėtis, susiklosčiusi dėl Napoleono grobuoniškų siekių žemyne, lietuvių visuomenei sudarė palankias sąlygas atgaivinti viltis dėl savos tėvynės atkūrimo. Tuo labiau, kad Lenkijos dalyje, užgrobtoje prancūzų imperatoriaus, po Tižės taikos 1807 m. buvo įkurta Varšuvos kunigaikštystė. Tad, anot tada gyvenusių ATR bajorų ir miestiečių, šis politinis darinys galėjo būti atgimstančios Lietuvos-Lenkijos valstybės gemalas. Šie tarpvalstybiniai konfliktai bei nestabili ekonominė, politinė situacija carinėje Rusijoje Lietuvos bajorijai leido svarstyti valstybės atkūrimo klausimą. Taigi šio mano rašto darbo tikslas būtent ir yra supažindinti skaitytoją su tuometiniais valstybingumo atkūrimo siekiais, raštiškais projektais, su asmenybėmis, kurios buvo prisidėjusios prie aptariamos veiklos bei aptarti Rusijos imperijos vykdomą politiką šiuo atžvilgiu. Įvykus trečiajam padalijimui, Lietuva atiteko Rusijos imperijai, tad pastaroji stengėsi užgrobtoje teritorijoje įdiegti bent šiek tiek savos sistemos. Aukščiausia valdžia ten priklausė caro skiriamam generalgubernatoriui, o gubernijoms, kurios dalijosi į apskritis, vadovavo civiliniai gubernatoriai. Tuo tarpu buvo išlaikytas tam tikras administracinis, teisinis ir kultūrinis savitumas. Buvo paliktas galioti III Statutas, įstatymai, bajorija, kaip įprastai, vis dar galėjo dalyvauti vietos reikalų tvarkyme, tad rinkosi į seimelius. Ir kultūrine prasme nebuvo didelių pasikeitimų: teritorijoje vyravo lenkų kalba, nors oficiali buvo rusų. Tiesa, 1803 m. buvo pakeistas universiteto Vilniuje pavadinimas. Bet svarbiausia – Lietuvos vardas išliko Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimuose. Pagrindinė imperatoriaus atrama, valdant Lietuvą, buvo jos dvariškiai, kadangi jų socialinė padėtis po okupacijos beveik nepasikeitė. Ne veltui būtent bajorai vėliau viešai iškėlė atkūrimo klausimą. Anot Vlado Sirutavičiaus, buvo dvi tokio elgesio priežastys: „Pirma, valstybingumo idėja buvo esminga bajoriško mentaliteto dalis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!