XIX amžiaus Lietuva

1800 m. Lietuvoje įvestas Rusijoje galiojęs senasis – Julijaus – kalendorius, Užnemunėje ir toliau galiojo Grigaliaus kalendorius.
1801 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos gubernija padalyta į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurias kontroliavo Vilniuje rezidavęs Lietuvos generalgubernatorius.
1803 m. Vilniuje pradėjo veikti Borucho Romo spaustuvė. 1837– 1862 m. ši spaustuvė buvo vienintelė Lietuvoje, kuriai Rusijos valdžia leido spausdinti maldaknyges, kitas knygas žydų kalba.
1803 m. balandžio 16 d. Vilniaus (buvusi Lietuvos) vyriausioji mokykla Rusijos caro Aleksandro I įsaku pertvarkyta į Vilniaus imperatoriškąjį universitetą. Vietoje Edukacinės komisijos švietimo reikalams tvarkyti įkurta Vilniaus švietimo apygarda.
1804 m. paskelbtas Žydų statutas. Pagal vieną iš jo punktų žydai buvo įpareigoti per trejus metus išsikelti iš kaimų. 1809 m. iškeldinimas buvo sustabdytas. Statutas įteisino žydų pavardes.
1807 m. remdamasis Rusijos ir Prancūzijos sutartimi, pasirašyta 1807 m. liepos 7 d. Tilžėje, Napoleonas sudarė Varšuvos kunigaikštystę, į kurią įėjo ir Lietuvos dalis, vadinama Užnemune. Ten įvedus Napoleono kodeksą valstiečiai gavo asmens laisvę, tačiau savo valdomos žemės savininkais netapo. Kunigaikštystė gyvavo iki 1815 m.
1811 m. Rusijos carui Aleksandrui I buvo įteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įkūrimo projektas (autorius – Mykolas Kleopas Oginskis). Pagal šį projektą Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (sudaryta iš 8 Rusijos gubernijų, kuriose veikė Lietuvos statutas) būtų buvusi autonominė valstybė, valdoma Rusijos caro.
1812 m. birželio 24 d. Napoleonas pradėjo karą prieš Rusiją. Jo kariuomenė forsavo Nemuną ties Kaunu ir per kelias dienas užėmė Lietuvos teritoriją.
1812 m. liepos 1 d. Napoleono įsaku įsteigta prancūzų kontroliuojama Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija, atlikusi Lietuvos administravimo funkcijas. Komisijos pirmininkas – buvęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų (dvaro) maršalas Stanislovas Soltanas. Komisijai pavaldžios buvo Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijos, vadintos departamentais, bei Baltstogės (Białystoko) sritis. Komisija veikė iki 1812 m. gruodžio, kol Napoleono armija pasitraukė iš Lietuvos.
1812 m. liepos 14 d. Vilniaus katedroje buvo paskelbtas aktas, teigiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės gyventojų pasiryžimą išlaikyti Lietuvos, kaip politinio subjekto, statusą, kurį Lietuva...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!