Švietimas – procesas, kurio metu švietimo įstaigose ir ne tik formaliai arba neformaliai asmenims perteikiamos žinios ir formuojami gebėjimai.
Švietimas siekia:
• išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi;
• išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus;
• padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą.
Švietimo sistema – mokymo institucijų, įstaigų tinklas, administruojamas valdžios ir savivaldos, jų aprūpinamas materialiniais ir dvasiniais resursais ir grindžiamas jurisdikcija.
Įvairių valstybių švietimo sistemose skiriasi moksleivių mokymo pradžios amžius, drausmės palaikymas, pedagogikos filosofija. Mokymo įstaigų aprūpinimas ir dotacijos priklauso nuo valstybės ekonominio pajėgumo.
Švietimo sistemą sudaro:
1. Priešmokyklinis ugdymas.
2. Mokyklų sistema, apimanti pradines (pagrindines), vidurines ir aukštąsias.
3. Užklasinio ar tolygaus mokymosi sistema.
4. Mokymasis baigus mokyklą.
Lietuvos švietimo sistema - sistema, sudaryta iš formalaus ir neformalaus ugdymo, mokymo ir studijų įstaigų bei organizacijų tinklo, administruojamo Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių Švietimo skyrių, aprūpinimo reikalingais dvasiniais ir materialiniais resursais, funkcionuojančių pagal Švietimo įstatymą, atspindintį švietimo reformą. Šiuo įstatymu šiuolaikei valstybinei Lietuvos mokyklai suteiktos svarbios teisės ir pareigos: konkretizuoti ir adaptuoti ugdymo programas ir garantuoti jų kokybišką įgyvendinimą, vertinti žinių įsisavinimą ir atestuoti mokinius. Mokyklai patikėta sudaryti individualizuoto, papildomo ir neformaliojo ugdymo programas. Ji turi garantuoti valstybinų standartų atitikimą.
2. Švietėjiškas sąjūdis XIX a.
Švietėjiškas sąjūdis yra toks žmonijos kultūrinio ir dvasinio gyvenimo judėjimas, kai siekiama išlaisvinti žmogų nuo pažiūrų, besiremiančių tik religiniu bei politiniu autoritetu, ir kai reikalaujama logiškai pagrįsti visas daromas išvadas, iškeliama žmogaus proto galia. Tą procesą sąlygoja atitinkamos idėjos.
Nagrinėdami žmogų ir jo gyvenamąją epochą, švietėjiško sąjūdžio ideologai matė sunkią vadinamojo eilinio neraštingumo bei tamsaus žmogaus dalią ir padarė išvadą, kad jo skurdo priežastis – tamsumas. Todėl žmogų reikia šviesti.
Švietėjiškas sąjūdis negalimas be mokslo vystymosi. Vystantis mokslui, vystosi ir švietimas. Švietėjiškos pasaulėžiūros nuotrupų rasime visoje žmonijos istorijoje...
Šį darbą sudaro 4879 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!