Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) XIV amžiaus II pusėje: politinės krizės brendimas

III. JOGAILOS IR KĘSTUČIO KONFLIKTAS.....................................................................9
IV. IŠVADOS.........................................................................................................................11
V. LITERATŪRA.................................................................................................................12
I. SITUACIJA LDK PO GEDIMINO MIRTIES
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas mirė 1341 metais. Jo sosto įpėdiniu tapo sūnus Jaunutis, kurio atėjimo į valdžią aplinkybes įvairūs šaltiniai pateikia skirtingai. Vienuose iš jų teigiama, kad pats Gediminas buvo padalijęs valstybę sūnums, ir Jaunutis didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu tapo pagal jo testamentą. O ieškant atsakymo į klausimą, kodėl Vilnius ir didžiojo kunigaikščio sostas atiteko iki tol niekuo nepasižymėjusiam Jaunučiui, svarstoma, kad taip atsitiko galbūt dėl to, jog Jaunutis buvo vyriausias paskutiniosios Gedimino žmonos sūnus (lyginama su Jogailos ir Vytauto iškilimu). Šiuo svarstymu taip pat bandomas įžvelgti sąmokslas prieš Gediminą. Pastebėjęs trintį tarp savo sūnų pagonių (Algirdo, Kęstučio) ir sūnų, priėmusių stačiatikybę (Narimanto, Karijoto, Liubarto), Gediminas kaip tarpinę figūrą sosto įpėdiniu išrinko silpną Jaunutį. Ir jeigu Gediminas tikrai buvo sąmokslo auka, tada Jaunutis galėjo būti vienas iš katalikiškojo krikšto priešininkų ir sąmokslo vadovų.
Kituose šaltiniuose teigiama priešingai. Juose spėliojama, kad galbūt Gedimino mirtis atėjo nelauktai, kol jo sūnų hierarchija dar nebuvo tvirtai nusistovėjusi. Ir kadangi visi sūnūs jau ankščiau buvo gavę po sritį, o Jaunutis dar gyveno prie tėvų, tai po tėvo mirties tapo Vilniaus valdovu.
Taigi kokiomis aplinkybėmis bebūtų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą atsisėdęs Jaunutis, visgi visi rašytiniai šaltiniai liudija faktą, jog jis visiškai netiko valdovo pareigoms. Jaunutis pasirodė nesugebąs laikyti tėvo tvarką valstybėje, kuriai iš visų šonų grėsė pavojai. Būdamas ir fiziškai silpnas, jis nesugebėjo išreikalauti paklusnumo ir iš kitų LDK kunigaikščių, kurie ėmė savarankiškai veikti, įtvirtindami savo valdžią didelėse rusiškose valdose. Tokia padėtis sudarė sąlygas sparčiam LDK skaldymuisi. Didžioji Lietuvos Kunigaikštija ateityje galėjo subyrėti į pavienias ir tarpusavyje mažai susijusias kunigaikštijas.
Apie Jaunučio darbus, kai jis valdė LDK, nelabai kas yra žinoma. Lietuvai tie metai buvo palyginti ramūs. Vokiečių ordinas tik 1343 m. puolė Veliuoną. Rytuose Maskva taikė antilietuvišką politiką, bet atvirų kovų vengė, siekė į savo pusę patraukti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!