• Pagal 1569 07 01 sudarytą Liublino uniją Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė federaciniais pagrindais sudarė vieną valstybę – Abiejų Tautų Respubliką.
• Pagrindinis šios valstybės ramstis buvo tauta, kurią sudarė kilmingieji – bajorai. Bajorija buvo vienintelis luomas, galėjęs dalyvauti valstybės valdyme.
• Naujai sudaryta valstybė neturėjo grynos valdymo formos, tai buvo monarchijos, aristokratijos bei demokratijos mišinys.
• Liublino unijos aktu buvo įkurta 7,5 mln. gyventojų turinti valstybė. Tai buvo viena didžiausių valstybių Europoje, tačiau ji buvo nevienalytė, daugiatautė, valdoma renkamų monarchų, kurie dažnai būdavo svetimšaliai.
• Nesėkmingas Lietuvai Livonijos karas.
• Žygimantas Augustas buvo bevaikis, todėl lenkai bijojo jog po jo mirties nutrūks personalinė unija su Lietuva.
• Lietuvos didikai ir dalis bajorijos jau buvo susigyvenę su lenkų papročiais, tradicijomis bei kalba.
• Turėdami dideles ekonomines teises, Lietuvos bajorai troško turėti ir politines – susilyginti su lenkų šlėkta.
• Po Horodlės unijos LDK perėmė Lenkijos santvarkos institucijas ir įkūrė jas savo valstybėje.
Liublino unijos reikšmė
• Unija sudarė palankias sąlygas šlėktų diktatūros stiprėjimui, LDK valstybingumo nykimui, politiniam ir ekonominiam smukimui.
• Unija sudarė sąlygas bendromis jėgomis laimėti Livonijos karą.
• Unija sudarė sąlygas lenkų ekspancijai į lietuvių, gudų, ukrainiečių žemes.
• Unija spartino lenkų kalbos skverbimąsi į LDK, lietuvių bajorų nutautėjimą.
• Unija sukūrė ypatingą, precedento neturinčią, jungtinę valstybę.
• Nepaisant to:
• LDK išlaikė savo herbą, teritoriją, valstybinę organizaciją ( iždą, įstatymus, teismus, kariuominę, vykdomąją valdžią ) – iki pat XVIII a. Pabaigos buvo atskiras politinis vienetas.
• Respublikos seime LDk atstovai reikalus svarstė ir įstatymų projektus rengė atskiruose posėdžiuose.
• LDK turėjo atskirus pinigus.
• Derybose su kitomis šalimis buvo sudaromos mišrios delegacijos.
•
Abiejų Tautų Respublika XVI-XVII a.
Seimas Abiejų Tautų Respublikoje
• 1565 metais Vilniuje paskelbtu dokumentu bendras Lietuvos ir Lenkijos monarchas Žygimantas Augustas (valdė 1548-1572 m.) nuo 1566 m. įvedė seimelius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: LDK buvo padalinta į pavietus, kurių sostinėse vykdavo seimeliai, turintys tą patį statusą kaip ir Lenkijos Karalystės seimeliai, taip pat pavietų centruose...
Šį darbą sudaro 2579 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!