Laikraštis "Varpas"

Viduramžiais kuriantis valstybėms, nebuvo kreipiamas dėmesys į tautas. Įvairias žemes jungė valdovai, dinastijos. Taigi teritorija, o ne gyventojų tautinė priklausomybė buvo svarbiausia. Bet prasidejus Didžiajai prancūzų revoliucijai, kai revoliucinę šalį užpuolė į koaliciją susijungę Europos monarchai, prancūzus apėmė vienybės jausmas.
Nacionaliniai judėjimai pamažu išplito ir kitose Europos kraštuose. Napoleonui nukariavus kone visą Europą, tautos pakilo į pasipriešinimo kovą, jos siekė išsivaduoti ne tik iš prancūzų priespaudos, bet ir nusimesti kunigaikščių jungą, susivienyti.
Europoje įsigalėjo ir Rusija. Kuri sparčiai plėtė savo teritoriją. Tai neaplenkė ir Lenkijos bei Lietuvos.
Po nuslopinto 1863-1864 m. Sukilimo caro valdžia pradėjo atvirai įgyvendinti visuotinio rusinimo politiką vadinamajame Šiaurės vakarų krašte. 1864 m. Pavasarį Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas ir jo pakviestas naujasis Vilniaus švietimo apygardos globėjas I. Kornilovas parengė „rusų pradų atkūrimo“ programą.
M. Muravjovas, pasiryžęs surusinti visą kraštą, tuoj atkreipė dėmesį į mokyklas. 1864 m. Jis išleido įsakymą uždaryti visas parapines mokyklas, jų vietoje buvo pradėta steigti vien rusiškas, valdžios išlaikomas mokyklas.
Rusų valdžia norėjo, kad Lietuvos gyventojai įgytų tik elementarų raštingumą: išmoktų rusiškai rašyti, skaičiuoti, melstis ir giedoti cerkvėje. Buvo nurodyta gyvenvietėse kurti kuo daugiau cerkvinių rusiškų mokyklų. Tačiau prievartinis rusų kalbos mokymas skatino tik dar didesnį lietuvių prisirišimą prie lenkų ir lietuvių kalbų. Tai ypač išryškėjo, kai mokyklose vaikus katalikus buvo pradėta mokyti stačiatikių maldų ir švenčių dienomis vedžioti į cerkves.
1864 m. Muravjovas įsakė lietuviškus raštus spausdinti rusiškomis raidėmis (kirilica). Įvedant rusiškas raides, buvo norima atitraukti lietuvius nuo lenkų ir priartinti prie rusų. Spaudos draudimas stabdė lietuvių kultūros augimą. Kita vertus, spaudos draudimas, šiurkštus persekiojimas skatino gyventojų pasipriešinimą rusų valdžiai.
Spaudos draudimo laikotarpiu lietuviškos knygos ir kita spauda atvirai į Lietuvą patekti negalėjo. Rusų policija ir žandarai visokiais būdais ieškodavo į Lietuvą patenkančios spaudos ir ją naikindavo. Svarbiausias veikliosios lietuvių visuomenės uždavinys buvo platinti tokius spaudinius.
Varpas
Referatą rengė: Rita Kirtiklytė
2006
„Varpas“
Ir lietuvių spaudos atkovojimas
„Aušrai“ sustojus, reikėjo kito laikraščio ne vien liaudžiai, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!