Kernavės istorija

"Lietuviai - paskutinieji pagonys, krikščionių pravardžiuojami barbarais, saracėnais ir kitais žeminančiais vardais. Betgi šie pagonys savo kultūra išsiskyrė iš visų savo bendravardžių. Jie sukūrė valstybę ir, nepaisydami krikščioniškų kaimynų nuolatinių puldinėjimų, ją apgynė.
J. Jurginis. Istorija ir poezija.
Kernavė... Nuo neatmenamų laikų čia gyveno mūsų protėviai, įsikūrę prie gražaus Neries vingio dar 9-8 tūkstm. pr. Kr. Daugelio vaizduotėje ši vieta iškyla kaip Lietuvos valstybingumo lopšys su savo legendomis, neapsakomo grožio piliakalniais, Pajautos slėniu, šimtamečiais ąžuolais ir paslaptinga istorija.
Istorikai romantikai Kernavės pradžią nukelia į 1040 m. ar 1035 m. ir jos įkūrimą sieja su romėnų kilmės valdovo Palemono anūku Kerniumi, kurio vardu ir pavadinta ši vietovė. Ja ypatingai susidomėta XIX a. Paslaptingi piliakalniai aprašyti rašytojo romantiko A.Bernotavičiaus romane "Pajauta, Lizdeikos duktė, arba lietuviai XIV amžiuje". XIX šimtmečio viduryje piliakalnius ir apylinkių pilkapius bandė tyrinėti broliai E. ir K. Tiškevičiai, L V. Kondratavičius-Sirokomlė, A. Pliateris. XX a. pradžioje Kernavės piliakalnius žvalgė ir fiksavo T. Tarasenka. Kenavės vardą sutiksime įvairių amžių ir kartų istorikų darbuose. 1979 m. pradėti nuoseklūs archeologiniai tyrinėjimai kiekvienais metais atverčia nevieną mums dar nežinomą Kernavės istorijos puslapį.
XVI a. - XIX a. rašytiniai šaltiniai, beveik vieningai traktavę Kernavę kaip pirmąją Lietuvos sostinę, kupini nepatvirtintų istorinių tiesų ir legendų. Ir šiandienos istorikams Kernavės klausimas vis dar lieka atviras - kas gi toji Kernavė? Kernavė - tai tik legendinių Lietuvos valdovų buveinė? Mindaugo laikų Lietuvos valstybės formavimosi centras, metraščiuose minima jo pilis -Voruta? Ar vėlesnių,Traidenio laikų (1269-1282), Lietuvos sostinė? O gal tai tik "Traidenio žemė"?
Neginčijama yra tik tai, kad Kernavė XIII a. buvo vienas iš reikšmingų Lietuvos valstybės formavimosi centrų. Čia, gynybinių piliakalnių papėdėje, XII-XIV a. išauga viduramžių miestas, turėjęs apie 3-4 tūkst. gyventojų. Miestas su savo gatvėmis ir namais, su nagingų amatininkų dirbtuvėmis. 1279 m., aprašydama nesėkmingą kalavijuočių žygį į kunigaikščio "Traidenio žemę", Kernavę pamini eiliuotoji Livonijos bei Hermano Vartbergės kronikos. Ne kartą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!