Įtaka moderniosios tautos formavimuisi: "Varpas" ir "Aušra"

Knyga ir spauda – viena iš pagrindinių civilizuotos visuomenės informacijos priemonių. Lietuvių, kaip ir kitų tautų, spaudos raidą daugiausia lėmė socialinės ir politinės sąlygos, bendrasis krašto kultūros lygis. Formuojantis lietuvių nacijai, nacionalinė spauda darėsi vis svarbesnė idėjinio bendravimo priemonė.
Caro valdžia imperijoje siekė kontroliuoti visą spaudą visomis kalbomis. Priešinimąsi caro valdžios priemonėms likviduoti nacionalinę spaudą rodo nelegaliosios spaudos susikūrimas Lietuvoje, jos gausėjimas ir paplitimas tarp gyventojų. Pasipriešinimo jėgai, jo radikalumui didelę reikšmę turėjo nelegaliosios spaudos klasinė – idėjinė kryptis, lietuvių liaudies įsitraukimas į bendrąjį visų Rusijos imperijos tautų išsivadavimo judėjimą.
Pirmaisiais dviem draudimo dešimtmečiais spaudoje atsispindėjo vyraujantis konservatyviosios konfesinės inteligentijos vaidmuo, o nuo 9-ojo dešimtmečio aktyviausia ir reikšmingiausia tampa liberalinė pasaulietinė inteligentija. Iš esmės jos rankose jau buvo pirmasis nelegalusis laikraštis ,,Aušra” (1883-1886), o dar ryškiau nuo klerikalų atsiribota laikraščiuose ,,Varpas” (1889-1905).
Lietuvių nelegalioji spauda istorinių tyrinėjimų objektu tapo dar XX a.pradžioje. Lietuvių spaudos lotyniškais bei gotiškais rašmenimis draudimo problema lietuvių istoriografijoje nuo seno yra viena iš temų, susilaukusių ypatingo dėmesio. Istoriografijoje apie lietuviškos spaudos draudimą rašoma daug – ir memuaruose, ir grožinėje literatūroje. Buvo publikojami to meto šaltiniai, parašyta nemaža publicistinių straipsnių. Gana plačiai tie dalykai atsispindėjo literatūros darbuose. Šia tema rašė ne vienas XIX a. visuomeniniame gyvenime aktyviai dalyvavęs lietuvių kalbos tyrinėtojas (Juozas Tumas-Vaižgantas, Vaclovas ir Mykolas Biržiškos bei kiti). Kad ir kaip būtų keista, tačiau sovietmečiu ši tema, ypač spaudos draudimo įvedimo bei panaikinimo aplinkybės, lietuvių visuomenės pasipriešinimas, buvo bene geriausiai faktografine prasme ištirta (daugiausia šioje srityje pasidarbavo Vytautas Merkys, Antanas Tyla, Rimantas Vėbra ir kiti). M.Riomeris, pirmasis Lietuvoje, pabandė nagrinėti „Aušros“ ir „Varpo“ svarbą, moderniosios tautos formavimuisi.
Darbo tikslas: mokslinės literatūros pagrindu išanalizuoti „Aušros“ ir „Varpo“ atsiradimą Lietuvoje.
4) įvertinti „Aušros“ ir „Varpo“ reikšmę.
I.PIRMIEJI LAIKRAŠČIAI LIETUVOJE IKI „AUŠROS“
Pirmieji laikraščiai Lietuvoje dėl daugelio istorinių ir politinių priežasčių pasirodė gerokai vėliau, nei Vakarų Europoje. Dar labiau, ypač Lietuvoje, susivėlino originalios nacionalinės periodikos atsiradimas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!