Rusų kultūros įtaka Vilniui

 Rusų kultūros įtaka Lietuvoje buvo nežymi, nors Rusija Lietuvą valdė jau 120 metų. Daugiau rusų kultūrinės įtakos buvo galima pastebėti tarp inteligentų, kurie ėjo mokslus rusiškose aukštosiose mokyklose, gyveno rusu aplinkoje, naudojosi rusų spauda, literatūra, domėjosi rusų kultūriniu gyvenimu, menu, teatru ir t.t.
Keičiantis lietuvių teritorijos priklausomybei, Rusijos vyriausybė turėjo reformuoti švietimo sistemą. Caro 1803 m. Balandžio 16d. aktu Vilniaus vyriausioji mokykla buvo reorganizuota į Vilniaus imperatoriškąjį universitetą. Lietuvoje išliko universitetinė mokyklų organizacijos sistema. Caro vyriausybė universiteto bei jo apygardos veiklai kontroliuoti paskyrė kunigaikštį Adomą Čartoriskį.
Apygardoje buvo trijų pakopų mokyklų – aukštoji, vidurinės ir žemutinės. Žemesniosios mokyklos buvo pavaldžios aukštesniosioms. Vilniaus universitetas turėjo keturis fakultetus. Vilniaus universitetas tuomet buvo stambiausias Rusijos imperijoje. Čia kūrėsi atskirų mokslo šakų mokyklos. Antai susidarė Vilniaus medicinos mokykla.
Po 1863 m. sukilimo nauja represijų banga užgriuvo Katalikų Bažnyčią. Pradėjo uždarinėti katalikų bažnyčias ir vienuolynus, Rusijos valdžia rūpinosi stiprinti rusų stačiatikių bažnyčią. Vien Muravjovo valdymo laikotarpiu buvo pastatytos 98 naujos cerkvės, paversta cerkvėmis 14 katalikų bažnyčių. Dauguma Vilniuje dabar veikiančių cerkvių buvo pastatytos arba atstatytos XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pradžioje.
Vilniaus vyskupystėje po 1885 m. tepaliko tik keturi neuždaryti vienuolynai. Iš viso šioje vyskupystėje buvo uždarytos 31 vienuolynų bažnyčių, 28 parapinės, 23 filijų bažnyčios ir daug koplyčių. Pačiame Vilniuje, be atimtų šv. Ignoto ir kitų bažnyčių, jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčia 1840 m. buvo paversta pravoslavų soboru ir paskirta rusų kariuomenės įgulai. Ligi 1915 m. pabaigos ji buvo vadinama šv. Mikalojaus soboru. . Dauguma Vilniuje dabar veikiančių cerkvių buvo pastatytos arba atstatytos XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pradžioje.
1864 m. Muravjovas įsakė lietuviškus raštus spausdinti kirilica. 1865 m. spalio 5 dieną vidaus reikalų ministras Valujevas aplinkraščiu uždraudė visoje imperijoje spausdinti ir įsivežti iš užsienio bet kokius lietuviškus leidinius lietuvišku raidynu. 1872 m. vidaus reikalų ministro aplinkraštis šį draudimą išplėtė ir lietuviškajai spaudai gotiškuoju raidynu, naudotu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!