Tarpukario Lietuvos ekonomika

 Daugiau kaip 120 metų buvęs Rusijos imperijos sudėtyje Lietuvos ūkis buvo glaudžiai susijęs su Rusijos ekonomika, ypač žaliavų šaltinių ir prekių realizavimo rinkų srityse. Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, jai teko naujai formuoti savo ūkio struktūrą ir svarbiausias jo plėtojimo kryptis, siekiant užtikrinti ekonominį savarankiškumą, geriau tenkinti nacionalinio ūkio bei gyventojų poreikius, plačiau įsijungiti į pasaulinę rinką. Atsiskyrus nuo Rusijos, Lietuvos Respublika neteko svarbiausių žaliavos šaltinių ir plačios, seniai susiformavusios ir beveik nekonkurencinės savo prekių realizavimo rinkos. Dėl šių priežasčių gerokai sumažėjo metalų apdirbimo ir odos pramonės šakų, kurios anksčiau buvo labiausiai išvystytos lietuviškose gubernijose, gamybos apimtis. Neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai taip pat turėjo Lenkijos įvykdytas Vilniaus krašto atplėšimas nuo Lietuvos, susilpninęs Respublikos pramonę (ypač popieriaus, chemijos, trikotažo ir poligrafijos), geležinkelio transportą ir kitas ūkio šakas. Tai vertė šalies vyriausybę skubiai statyti tų pramonės šakų įmones, kurios buvo išvystytos Vilniuje ir Vilniaus krašte. Kita vertus, svarbų vaidmenį plėtojant Lietuvos ekonomiką suvaidino Klaipėdos miesto ir krašto atgavimas, kadangi Klaipėdoje buvo išvystyta medžio apdirbimo, maisto ir iš dalies kitos pramonės šakos. Naujos įmonės daugiausia buvo statomos Kaune. Jei 1912 m. daugiausia pramonės darbuotojų turėjo Vilnius (25,5%), o Kaune jų dirbo žymiai mažiau (15,8%), tai 1930 m. Kaune jau dirbo 30% visų Lietuvos (be Lenkijos okupuotoVilniaus krašto) pramonės darbuotojų. Tarpukario laikotarpiu Kaune labai išaugo lengvoji ir maisto pramonė. Aplamai Kaunas, tapęs laikinąja Lietuvos Respublikos sostine, užėmė duominuojančią padėtį visose pramonės šakose. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, jos ekonomikos plėtojimą teko kreipti Vakarų Europos rinkos link. Tai reikalavo atitinkamai pertvarkyti viso ūkio, pirmiausia pramonės, struktūrą atsižvelgiant į jos eksporto bei importo esminius pokyčius. Antra vertus, atsirado naujos sąlygos, skatinančios gamybinių jėgų ugdymą – siekimas sukurti nacionalinę, šiuolaikinę pramonę, darnų viso ūkio kmpleksą, didinti savo prekių konkurencingumą užsienio rinkose, geriau tenkinti respublikos gyventojų poreikius. Tačiau tam pasiekti reikėjo daug lėšų, žaliavų, elektros energijos, kurių pirmaisiais nepriklausomybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!