Lietuvos laimėjimai tarpukario metais

Vyraujanti Lietuvos ekonomikos šaka buvo žemės ūkis. Per dvidešimt nepri­klausomybės metų šioje srityje padaryta nemaža pažanga: įvykdyta žemės re­forma, suteikusi pragyvenimo šaltinį daugeliui buvusių bežemių, sukurtos vi­sai naujos žemės ūkio gamybos šakos - pieno ūkis, bekoninių kiaulių, cukrinių runkelių auginimas, selekcija. Pastatyti trys dideli cukraus fabrikai ir penkios skerdyklos, įkurta daug naujų, modernią įrangą turinčių pieno perdirbimo įmo­nių. Pagal linų auginimą Lietuva užėmė antrą vietą Europoje po Lenkijos. 1938 m. pajamos už gyvulininkystės produktus sudarė 55,9% viso eksporto pajamų. Daugiausia buvo eksportuojama sviesto ir bekonų. Nepriklausomybės metais pieno produkcija padidėjo 2,5 karto, lyginant su prieškariu.
Pramonė iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo menkai teišvystyta. 1913 m. Lietuvoje buvo 151 įmonė, kuriose dirbo 6 603 darbininkai. 1939 m. veikė l 441 įmonė, jose dirbo 35 063 darbininkai. Didžiausia buvo Kauno me­talo apdirbimo įmonė. Ji turėjo 3 tūkst. darbininkų. Svarbiausia pramonės šaka krašte buvo maisto pramonė. Jos gamyba sudarė 43% visos pramonės gamybos produkcijos vertės. 1927 m. įsikūrė centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendro­vių sąjunga "Pienocentras". 1939 m. "Pienocentro" eksportas sudarė 20,5% vi­so Lietuvos eksporto. Akcinė "Maisto" bendrovė - mėsos gaminių tiekėja pa­saulinei rinkai - pastatė penkias modernias skerdyklas su dideliais šaldytuvais, konservų ir dešrų skyriais, turėjo parduotuvių tinklą. 1935 m. "Maistas" eks­portavo 90% visos mėsos.
Pirmaeilis Lietuvos rūpestis buvo eksporto didinimas. Eksportui skirtos pre­kės iš Lietuvos buvo išleidžiamos be muito mokesčio. Nepaisant konkurencijos ir kitų kliūčių, Lietuvai pavyko su savo gaminiais prasimušti į pasaulinę rinką. Iki 1933 m. didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė buvo Vokietija. Tačiau, dėl politinių priežasčių 1934 m. Vokietijai smarkiai sumažinus lietuviškų prekių pirkimą, Lietuva sugebėjo persiorientuoti į Didžiosios Britanijos rinką.
Nepriklausomybės metais sparčiai plėtojosi transporto sistema. 1938 m. bendras geležinkelio linijų ilgis sudarė l 320 km. Valstybės lėšomis buvo nu­tiesti du plentai: Žemaičių (Kaunas - Klaipėda, ilgis 196 km) ir Aukštaičių (Kaunas - Biržai, ilgis 170 km). Neskaitant Klaipėdos krašto, bendras...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!