Jonas Basanavičius - tautosakininkas

Dr. Jono Basanavičiaus tėviškė buvo senos praeities sūduvių krašte. Tai senovinis kraštas, istoriko Ptolemajaus raštuose jau minimas II amžiuje po kristaus gimimo.. Šis kraštas gulįs tarp dabartinių Prūsų ir Nemuno, XIII amžiuje šaiurinėje dalyje buvo apgyvendintas vokiečių ordino vadinamų sūduvių, o pietiniame krašte gyvenančius žmones rusų kronikos vadino jotvingiais, į pietus siekisiais iki Narvai.
J. Basanavičiaus gimtoji Bartininkų parapija ir jo gimtasis Ožkabalių kaimas yra viena pačių seniausių Sūduvos vietų. Jau Vytauto Didžiojo laikais šio krašto gyventojai giriose vertėsi bitininkyste.
Geografinė šios vietos padėtis yra gana įdomi ir įvairi. Nuo Ožkabalių tęsiasi plati lyguma, net iki Nemuno krantų, labai derlinga, į “pietus tęsiasi kalnuotas kampas net iki Mozūrų. Šitas kalnuotas plotas senųjų žmonių vadinamas užgirio traku.”1 Savo senoviniais paminklais ir geografinėmis įvairybėmis gausus Ožkabalių kaimas dr. J. Basanavičiui jau iš pat kūdikystės laikų padarė didelę įtaką ir palenkė jį visą gyvenimą domėtis mūsų krašto praeities dalykais.
Mano darbo tikslas – apžvelgti Jono Basanavičiaus gyvenimo etapą, susijusį su gimtuoju kraštu – Ožkabaliais. Ši tema man aktuali, nes gyvenu Sūduvos regione, tame pačiame Vilkaviškio rajone, kaip kad gimė didysis tautos patriarchas.
Ožkabalių kaimas buvo labai seniai apgyvendintas. Viensėdžių tarpe gyvenę ir Basanavičiai,beveik toje pat vietoje, kur ir dr. J. Basanavičiaus laikais. Jų gyvenamoji vieta buvo vadinta Dvaraviete. Kaip rašo A. Nezabitauskis, “ Prieš kelias dešimtis metų Juozas Basanavičius savo laukuose išaręs mūrinius trobų pamatus.. Spėjama, kad šioje vietoje buvusi atgimimo tėvo dr. Jono Basanavičiaus senolių buveinė.”2 Basanavičiai iš visų viensėdžių buvę patys turtingiausi. Tai matyti ir iš to, kad dr. J. Basanavičiaus tėvo Jurgio senolis laikęs net 8 arklius, o tais laikais tai buvo retenybė.
Tokie Ožkabalių viensėdžiai buvo vadinamieji karališkieji ūkininkai, nemokėję mokesčių, neleisdavę vyrų į kariuomenę ir nepažinę sunkios baudžiavos naštos. Gyvenamoji J. Basanavičiaus tėviškės troba statyta 1832 m. Sodyboje dar buvo karvidė, kiaulidė, kluonas, klėtis, aliejinė. 1867m. Troba sudegė. Po tėvo mirties 1879m. Sodyboije...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!