Lenkų vaidmuo Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime

Lenkai ir lietuviai nuo seno kaip kaimynai buvo vienaip ar kitaip susiję. Taip susiklostė, kad šioms tautoms politiškai suartėjus, jos suartėjo ir kultūriškai, Lietuvoje prasidėjo visų visuomenės sluoksnių polonizacija.
Šio darbo tikslas sociologiniu, kultūriniu bei istoriniu požiūriu aprašyti polonizacijos plitimą Lietuvoje, jos šaltinius ir priežastis. Atskleisti, kiek lenkai ir kiek patys lietuviai prisidėjo prie lenkybės plitimo Lietuvoje.
Darbo problema – išsiaiškinti Lietuvos lenkų identitetą, jų tikrumą. Šio darbo autorė iškelia prielaida, kad dauguma Lietuvos lenkų yra lietuvių kilmės.
Darbe buvo naudotasi lyginamuoju ir aprašomuoju metodais. Remtasi H. Turskos ir Z. Zinkevičiaus darbais, kurių medžiaga buvo lyginama, parafrazuojama ir cituojama darbe.
Darbe aprašomi Lietuvos ir Lenkijos suartėjimo veiksniai, pagrindiniai lenkų kalbos skleidimo židiniai (dvaras, bažnyčia, mokykla, miestas), lenkybės plitimo būdai (per kalbą, lenkinant asmenvardžius), visuomenės sulenkėjimas ir valstiečių lenkinimas. Darbe neaprašoma lietuvių polonizacija už Lietuvos ribų, nes čia rašoma apie lenkybės paplitimą Lietuvoje, be to, pavyzdžiui, Baltarusijos lietuviai gali būti tik sulietuvėję baltarusiai. Darbas apima XIV am. pabaigos – XX am. periodą.
Kalba turi didelę įtaką žmogaus identitetui, tai yra tam, kokiai tautai jis save priskiria. Lietuvoje, nuo pat jos politinio suartėjimo su Lenkija dar XIV am., didelį paplitimą turėjo lenkų kalba.
2. Lietuvos krikštas 1387 metais Romos katalikų apeigomis;
3. 1413 m. lietuvių katalikų bajorų, o 1434 m.stačiatikių ir lenkų šlėktos teisių sulyginimas;
4. 1569 m. Liublino unija, kuri LDK ir Lenkijos Karalystę sujungė į federacinę valstybę (Rzecz Pospolita).
Taip dėl politinio kultūrinio Lietuvos ir Lenkijos suartėjimo, o vėliau ir dėl susijungimo prasidėjo kalbinis didesnės LDK lietuvių ir stačiatikių šlėktos lenkinimas. Iš pradžių didikai, įkandin šlėktos ir turtingieji miestiečiai, o nuo XVII am. ir smulkieji šlėktos ėmė vis daugiau kalbėti lenkiškai viešajame gyvenime ir buityje (Turska, 70-71).
Tačiau carizmo laikais žlugus respublikai, atsirado daug stipresnis impulsas Lietuvos polonizacijai. Buvo daug dėmesio skirta kultūrinei veiklai, siekta konsoliduoti visas žlugusios valstybės teritorijos dalis kalbos ir kultūrinio bendrumo saitais. Nors oficialioji kalba tapo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!