Ką valgė mūsų protėviai?

Neįkainojamas šaltinis, liudijantis gilius mitybos tradicijas, yra lietuvių mitologijos ir etninės kultūros publikacijos, tautosakos rinkiniai, švenčių, papročių bei apeigų aprašai, žemdirbystės istorija. Lietuvoje kaip ir kituose kraštuose, maistas keitėsi kartu su ūkininkavimo pažanga. Jis ypač pasikeitė atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei, o suintensyvėjus ryšiams su išoriniu pasauliu, praturtėjo naujomis maistinėmis kultūromis ir produktais. Rašytiniai šaltiniai apie lietuvių mitybą siekia XVI amžių. XVI – XVIII amžiuje Lietuvoje daugiausia buvo siejama rugių. Vadinasi anais laikais pagrindinis gyventojų valgis buvo juoda ruginė duona. Valstiečiai dažnai valgydavo vadinamą birulinę duoną. Iškulti rugiai iš dalies buvo atskiriami nuo pelų, bertuve perberiant juos iš vienos krūvos i kitą krūvą. Jei būdavo norima gauti grynų grūdų, juos vėtydavo vėjyje. Nors XVI amžiuje vandeninių malūnų Lietuvoje buvo, tačiau valstiečiai malė grūdus rankinėmis girnomis. Rankinėmis girnomis iš grūdų būdavo sumalami rupūs miltai. Iš jų būdavo kepama birulinė duona. Taip pat buvo kepama ir sijotų ruginių miltų duona.
Didžioji miežių dalis buvo sunaudojama alui daryti: tačiau dažnai salyklas būdavo paruošiamas ne tik miežių, bet ir kviečių, o kartais miežių su avižomis. Anais laikais buvo auginami ir grikiai. Kvietiniai ir miežiniai miltai tiko, ragaišiai kepti ir viralui sutirštinti. Mitybai vartojo ir ankstines kultūras – žirnius bei pupas.
Iš daržovių daugiausia buvo auginama ropių, kopūstų ir burokų. Paplitę buvo ir pastarnokai. Jie labiau buvo vertinami negu morkos. Žiemai buvo raugiama po keletą didžiulių kubilų kopūstų, po tiek pat burokų ir burokų lapų. Todėl kopūstai, burokai ir lapinė buvo gana dažni patiekalai.
Mėsos atsargos dažniausiai sudarė rūkyta kiauliena, lašiniai, kumpiai, skilandžiai, kartais ir rūkytos žąsys. Žąsys dažnai buvo duodamos dvarui kaip duoklė. Jų mėsa – sūdoma ir rūkoma, todėl rūkytų žąsų kartais aptinkama dvarų rūsiuose. Taip pat sūdomos ir rūkomos kiaulienos galvos ir kojos.
Sviestas buvo sūdomas ir laikomas suslėgtas statinaitėse ar kubiluose. Sūriai, matyt buvo daromi mūsų liaudžiai nuo seno įprastu būdu. Šildant sutraukinamas rūgštus pienas ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!