Slaptoji periodinė lietuvių spauda ir jos programa

Pirmieji slapti raštai. Didžiausią reikšmę kovai dėl spaudos laisvės turėjo šios 1867 – 1869 m. išspausdintos Valančiaus knygutės: „Broliai katalikai“, „Grometa apskrita“, „Iš tamsybės veda kelias teisybės“, „Perspėjimas“, „Šnekesys kataliko su nekataliku“ ir „Katalikų bažnyčios vargai“. Nors jos lietė tikybos klausimus, bet iš tikrųjų buvo politinės brošiūros. Jose pirmą kartą buvo surašyta lietuvių politinė programa – priešintis rusamas, - kurios buvo laikomasi iki pat naujo pasaulinių inteligentų sukelto judėjimo, prasidėjusio su „Aušra“. Be jų, nemaža reikšmės dar turėjo Valančiaus „Palangos Juzė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „ Vaikų knygelė“, „Pasakojimas Antano tretininko“, Valančius bendradarbio, žemaičių seminarijos rektoriaus kun. J. S. Dovydaičio „Šiaulėniškis senelis“ ir kitos. Tai buvo jau pasaulinio turinio knygutės, skiriamos suaugusiems ir vaikams pasiskaityti. Jose visose buvo stengiamasi sustiprinti katalikybę, dorą, lietuvybę ir kelti pasipriešinimą rusinimui. Šalia to, jose buvo rūpinamasi ir švietimu, raginama kelti ūkį. Šitaip buvo iki atsirandant „Aušrai“.
„Aušra“. Mažojoje Lietuvoje spausdinti lietuviškas knygas ir jas gabenti į Lietuvą pradėjo kunigija. Pasauliniai inteligentai, kurių daugiau atsirado tik baudžiavą panaikinus, kovą dėl lietuviškos spaudos pradėjo iš pradžių tiktai Rusijos ribose; už sienos jie persikėlė tik nuo 1883m., įsteigę „Aušrą“. Mažojoje Lietuvoje tuo metu jau ėjo keletas lietuviškų laikraščių. Visi jie buvo vien informacinio pobūdžio, ir tautiškosios sąmonės ugdymu nesirūpino. Tik vienas Šernas savo „Lietuviškoje Cetinungoje“ buvo pradėjęs spausdinti patriotiškus straipsnius – apie garbingą lietuvių praeitį ir apie sunkų dabartinį svetimųjų jungą. Juos rašė ne tik Didžiosios Lietuvos lietuviai inteligentai, - ypač Dr. Jonas Basanavičius, - bet ir patsai redaktorius Šernas, M. Jankus ir lietuvių draugas vokietis S. Zauerveinas. Greit betgi paaiškėjo, kad tas darbas negali būti sėkmingas, nes gotiškomis raidėmisspausdinamas laikraštis negalėjo paplisti Didžiojoje Lietuvoje, kur liaudis nemokėjo jo skaityti. Iš kitos pusės, Mažosios Lietuvos lietuviai dar nebuvo tiek susipratę, kad būtų galėję jaustis su Didžiosios Lietuvos lietuviais sudarą vieną tautą, todėl jų tarpe „Lietuviška Cetunga“ pasidarė nepopuliari, ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!