Lietuvos valstybė ir lietuvių kalba

4.3 Antroji sovietinė okupacija.......................................................................9psl.
5. Lietuvių kalbos tarmės ir bendrinė lietuvių kalba.................................................10psl.
5.2 Bendrinė lietuvių kalba...........................................................................11psl.
Išvados.......................................................................................................................12psl.
Naudotos literatūros sąrašas.......................................................................................13psl.
Priedai..........................................................................................................................14psl.
Kalba nepaliaujamai kinta. Tai būdinga visiems jos klodams. Tą kitimą matome palyginę skirtingų epochų tekstus ir gramatikas. Kinta ir kalbos morfologinį sistemą, jos sudedamieji elementai. Taip pat sintaksė (vienos konstrukcijos pakeičia kitas) ir žodynas (nuolat atsiranda naujų žodžių, dalis senųjų išnyksta).
Vienų kalbos elementų (pvz., žodyno) kitimas tam tikru mastu priklauso nuo gyvenamosios epochos, kitų (morfologinių, sintaksinių) neretai būna susijęs su vidiniais kalbos struktūros poslinkiais, bet daugelio iš jų, ypač fonetikos, kitimą greičiausiai lemia ne kuri viena, bet daugelis priežasčių.
Referate nagrinėjama Lietuvos istorijos ir lietuvių kalbos istorijos priklausomybė, taip pat lietuvių kalbos priklausomybė nuo Lietuvos regionų. Pateikti Lietuvos istorijos periodai, lėmę kalbos kaitą bei vystymąsi.
Darbo tikslas:
Išnagrinėti Lietuvos valstybės ir lietuvių kalbos priklausomybę istoriniu bei geografiniu atžvilgiu.
Uždaviniai:
Pateikti kalbos kilmės istoriją.
Išaiškinti kitų šalių įtaką lietuvių kalbai.
Parodyti kalbos raidą skirtingais Lietuvos istorijos etapais.
Ištirti kalbos skirtumus skirtinguose Lietuvos regionuose.
1. LIETUVIŲ KALBOS KILMĖ
2.1 Lietuvių kalbos kilmė
Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių šeimos kalboms ir kilo iš vadinamosios baltų (pavadinimas nuo Baltijos jūros) šakos. Iki šiol išliko tik dvi šios senovėje gausios šakos kalbos: lietuvių ir latvių.
Baltai iš indoeuropiečių prokalbės paveldėjo sudėtingą morfologinę struktūrą. Žodžių daryboje vyravo priesaginiai vediniai ir sudurtiniai žodžiai. Tačiau jau formavosi ir priešdėlinė žodžių daryba, kurios indoeuropiečių prokalbėje dar nebuvo. Daiktavardžiai buvo trijų giminių: vyriškosios, moteriškosios ir bevardės. Turėjo tris skaičius: vienaskaitą, daugiskaitą ir dviskaitą. Specifinę, tik baltams būdingą ypatybę, sudarė tai, kad trečiajam asmeniui reikšti buvo vartojama ta pati vienaskaitos, daugiskaitos ir dviskaitos forma. Linksnių greičiausiai būta septynių, įvardžiuotiniai būdvardžiai tada dar nebuvo suaugę į vieną žodį.
Kada senoji baltų kalba suskilo į tarmes, iš kurių ilgainiui išsirutuliojo skirtingos kalbos, tikrų duomenų nėra. Tai turėjo įvykti labai seniai, gerokai prieš Kristų. Rytų baltų morfologija jau turėjo būdinguosius lietuvių ir latvių kalbų morfologijos bruožus, todėl gerokai skyrėsi tiek nuo baltų prokalbės,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!