Gintaras Narvos kultūroje: apdirbimas ir prekyba

Akmens amžiuje žmonių pasaulėžiūra smarkiai skyrėsi nuo dabartinės. Tai priklausė nuo erdvės ir laiko suvokimo. Didelę reikšmę turėjo apeiginiai dalykai, kurie neapsėjo ir be smulkių detalių. O viską apvertus, galima drąsiai teigti, jog visi maži meno dirbiniai ar jų fragmentai mums padeda atkurti visą apeigą ar gyvenimo būdo elementus. Taigi, vienas iš įdomiausių ir Lietuvai svarbiausių detalių yra gintaras. Archeologų manymu, gintaro apdirbimo tradicija atsirado akmens amžiuje, o tiksliau – neolito laikotarpiu. Todėl, norėtųsi grįžti į tą periodą, kai pirmuosius gintaro gabalėlius paima kūrėjo ranka. Baltijos gintaras yra pats jauniausias.
Šiame referate ieškoma atsakymų į klausimus: kur, kaip atsirado gintaras, ir kokia jo paskirtis. Tai archeologinės paieškos darbas, tad bus apsiribojama tik pagrindiniais faktais, kurie padės skaitytojui savarankiškai sukurti savotišką gintaro istoriją. Nes, matyt, nėra žmogaus, kuris galėtų papasakoti, kas iš tiesų buvo prieš daug metų.
Gintaras pradėjo formuotis maždaug prieš 50 mln. metų. Tuo laikotarpiu (eoceno periodu) smarkiai atšilęs klimatas lėmė padidintą spygliuočių sakingumą (ypatingai Šiaurinėje Skandinavijoje ir Baltijos jūros dugno plotuose). Gintaras formavosi iš pat pirmųjų sakų, kol pateko į Sembos telkinį. Veikiamas fizinių, cheminių bei mikrobiologinių procesų, susidarė medžiaga, kurią mes dabar vadiname gintaru. Rytų Pabaltijyje gintaras pradėjo rastis neolito laikotarpiu (4000-1600 m. pr. m. e.), paplovus Sambijos pusiasalyje esančią ,,mėlynąją žemę“.
Narvos kultūra
Narvos kultūra daugiausia sąsajos turi su gintaru. Nepaisant to, rasta nemažai gintaro lobių ir pavienių radinių jos teritorijoje. Užfiksuota, kad būtent IV tūkst. pr. m. e. Narvos kultūroje atsiranda gintaro apdirbimo tradicijos pamatai.
Narvos kultūra yra didelė archeologinė kultūrų grupė, paplitusi visame Rytų Pabaltijyje. Pavadinimas kilęs nuo Narvos upės, tekančios Estijoje. Ši kultūra skirstoma į tris dalis: vakarinė, šiaurinė ir pietinė. Pirmoji, vakarinė, apima Lietuvos ir Latvijos vakarines dalis: tai viena garsiausių Sarnatės gyvenviečių grupė (Sarnatė, Lejascyskos, Purciemis, Siliniupe, Ruomiai – Kalniniai, Paviluosta); Lietuvoje – Šventosios gyvenvietės ir pavieniai radiniai Juodkrantės, Nidos, Palangos bei Klaipėdos srityse. Šiaurinei daliai...

Daugiau informacijos...