Vytautas ir Jogaila kovotojai dėl Lietuvos, Lenkijos ar asmeninių interesų?

 Tema: Vytautas ir Jogaila kovotojai dėl Lietuvos, Lenkijos ar asmeninių interesų? TURINYS 1. ĮVADAS .............................................................................................................................2 2. ALGIRDO IR KĘSTUČIO VALDYMAS..........................................................................3 3. VYTAUTO KOVOS DĖL VALDŽIOS..............................................................................4 4. JOGAILA – LENKIJOS KARALIUS, VYTAUTAS – LIETUVOS.................................4 5. VYTAUTO UŽSIENIO POLITIKA....................................................................................6 6. VYTAUTO KARŪNAVIMAS............................................................................................7 7. IŠVADOS.............................................................................................................................8 8. LITERATŪRA.....................................................................................................................9 ĮVADAS Atsižvelgiant į Lietuvos kaip valstybės vystimąsi, galima teigti, kad didelę įtaką turėjo ne tik Lietuvos, kaip valstybės, geografinė padėtis, bet ir kiekvienu laikmečiu vykusios politinės permainos. Remiantis išlikusiais istoriniais rašytiniais šaltiniais (kronikomis, metraščiais ir pnš.), šiai dienai turime įvairių istorinių knygų, straipsnių, vadovėlių. Dauguma autorių apsiriboja trumpomis istorinių įvykių santraukomis ir biografinėmis detalėmis (V. Plečkaitis, R. Masteika, I. Gedainis ) , bet ši informacija taip pat buvo naudinga rašant šį darbą. Išsamiau to meto įvykiai aprašyti ir išanalizuoti A.Šapokos, V. Daugirdaitės - Sruogienės ir kt. istorijos vadovėliuose. Bene ryškiausi Lietuvos valdovai Kęstutis, Algirdas, Jogaila ir Vytautas savo valdymo laikotarpiu padarė didelę įtaką tiek tolimesnei Lietuvos, tiek ir kaimyninių valstybių istorinei raidai. Šiame darbe, remdamasi įvairiais šaltiniais, panagrinėsiu Jogailos ir Vytauto valdymo privalumus ir trukumus, jų tarpusavio santykius ir juos įtakojusius aplinkos veiksnius. ALGIRDO IR KĘSTUČIO VALDYMAS Lietuvos kilimas prasidėjo jau Algirdo ir Kęstučio valdymo laikais. Pašalinę trečiąjį brolį, jie susitarė kartu valdyti šalį – „Algirdas, kurio valdomosios sritys buvo Lietuvos rytuose, kaip tik rūpinosi rytų sienomis ir santykiais su rusais, palikdamas Kęstučiui rūpintis santykiais su ordinu ir su Lenkija“ 1 Taip pasidalinę įtakos sferas, broliai galėjo veikti vienas kitam netrukdydami, o padėdami ir palaikydami vienas kitą kovose su priešais. Nors Kęstutis apibūdinamas kaip tikras lietuvybės puoselėtojas, taurus ir teisingas žmogus ir kilnus karys, o Algirdas kaip „išmintingas, rimtas ir griežtas valdovas“ 2 , be to dar pasižymintis kaip gudrus politikas. Vedamas savo ambicijų, Algirdas siekė, kad visa Rusija priklausytų Lietuvai. Apžvelgus brolių valdymą galima daryti išvadas, kad abu dirbo bendram tikslui – Lietuvos, kai valstybės stiprinimui. „Taip abu broliai apie 32 metus valdė Lietuvą tikrai broliškai sutardami, parodydami tokį gražų ir retą pasaulio istorijoje valdovų broliškos meilės pavyzdį“ 3 . JOGAILOS IR KĘSTUČIO VALDYMAS „1377 m. mirdamas Algirdas savo įpėdiniu paskyrė sūnų Jogailą. Kęstutis, gerbdamas brolio atminimą, Jogailai pripažino Vilnių ir didžiojo kunigaikščio titulą.;...“ 4 Jogaila, iš pradžių kaip ir jo tėvas dalijosi su dėde Kęstučiu. Bet politinė to meto situacija neleido , kad Lietuvos valdymas eitų „sena vaga“. „LDK kariaujami karai aiškiai parodė, kad valstybė nepajėgi vienu metu kariauti dviem frontais: su vokiečių ordinu ir su Maskvos didžiąja kunigaikštyste.“5 Tolimesniems įvykiams įtaką darė ir tai, kad Jogaila dar nebuvo patyręs politikas, o ir jo motina – rusė, kišosi į valstybės valdymą, puoselėdama savo svajones apie sūnaus vienvaldystę ir rusų krikščionių suklestėjimą Lietuvoje. Prie to prisidėjo dar ir Jogailos konfliktas su vyresniuoju broliu (iš pirmosios Algirdo santuokos), kuris nesutiko su tokiu tėvo apsisprendimu ir laikė save teisėtu sosto paveldėtoju. Jogailai nebeliko nieko kito, kaip ieškoti sąjungininkų, todėl jis paprašė kryžiuočių paramos ir prižadėjo krikštytis. Sutartis su Kryžiuočiais galėjo duoti ir naudos Lietuvos ekonomikos raidai, nes atsidarius prekybos keliams, kurie lig tol buvo uždari dėl vykstančių karų, pagyvėtų prekyba. Pirmąją 1379 m. paliaubų sutartį pasirašė ir Kęstutis, nes įžvelgė joje naudos, bet toliau Jogaila sudarinėjo sutartis jau slapta nuo dėdės. 1380 m. buvo sudaryta Dovydiškių sutartis – pasižadėjimas nebepadėti Kęstučiui kovose su kryžiuočiais. „ Šita Jogailos sutartis, nukreipta prieš dėdę, buvo sudaryta ne tiek Jogailos, kiek giminių – brolių ir motinos Julijonos – pastangomis.“ 6 1 A.Šapoka, Lietuvos istorija, 91-92 pslp. 2 V.Daugirdaitė – Sruogienė , Lietuvos istorija, 64 pslp. 3 V.Daugirdaitė – Sruogienė , Lietuvos istorija,63 - 64 pslp. 4 A.Šapoka, Lietuvos istorija, 95 pslp. 5 M.Jučas, I.Lukšaitė, V.Merkys, Lietuvos istorija, 30 pslp. 6 A.Šapoka, Lietuvos istorija, 97 pslp. Tai neliko nepastebėta ir prasidėjo didieji Kęstučio ir Jogailos nesutarimai, kurie tik džiugino priešus. Seniai kryžiuočiai kūrė planus kaip susilpninti LDK, o kilę vidaus karai juos galėjo sėkmingai priartinti prie tikslo. Kęstutis, sužinojęs apie Jogailos išdavystę nušalino jį nuo valdymo ir pasiskelbė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Vytauto užtarimo dėka, Jogaila liko nenubaustas, bet nesitaikstė su tokia padėtimi. Jį taip pat rėmė pirkliai, taip pat Lietuvos stačiatikiai, ko pasekoje, greitai įvyko dar vienas perversmas ir Jogaila perėmė valdžią į savo rankas. Kilus ginkluotam konfliktui tarp dėdės ir sūnėno, pastarasis apgavyste atsiviliojo Kęstutį ir Vytautą , juos suėmė ir įkalino Krėvos pilyje. Kalėjime Krėvoje Kęstutis greitai mirė, Jogaila buvo įtariamas jį nužudęs. VYTAUTO KOVOS DĖL VALDŽIOS Vytauto situacija nebuvo tokia dėkinga, kaip Jogailos, po tėvo mirties, jam teko pabėgėlio dalia. Pirmą kartą Vytautas bėgo į Prūsiją prašyti kryžiuočių ordino pagalbos. Šie jį priima vedami savų paskatų – padaryti Jogailą nuolaidesniu, bet Vytautas turėdamas kitų tikslų sutiko priimti visas ordino sąlygas ir pasikrikštijo. 1383 m. Vytautas ir kryžiuočių ordinas puolė Lietuvą: užėmė Trakus, apgulė Vilnių.1384m. nugriovė Kauno pilį. „ Tačiau kryžiuočiai per daug norėjo jį išnaudoti, per daug jį žemino ir per daug iš jo reikalavo.“ 7 1384m. Vytautas pasinaudoja pirma pasitaikiusia proga ir susitaiko su Jogaila: bendromis jėgomis sutriuškina kryžiuočius Kaune, sugriauna jų pilis ir nutraukia su jais bet kokius santykius. „Kunigaikštį Vytautą ir Jogailą privertė taikytis ne tik kryžiuočių pavojus, bet ir svarbūs nauji lenkų pasiūlymai. Pačioje Lenkijoje tuomet siautė netvarka ir neramumai“ 8 . Lenkai bijodami vokiečių užkariavimo , pasiūlo Jogailai vesti karalaitę Jadvygą ir tapti Lenkijos karaliumi. Vytautas atgavęs dalį savo tėviškės, dar gauna valdyti Gardiną, Brastą, Volinę. Daugelis istorikų tvirtina, kad pirmasis Vytauto pabėgimas ir prašymas pagalbos iš kryžiuočių yra pateisinamas, nes jis vien norėdamas išlikti gyvas, kitos išeities neturėjo. Pats Vytautas puikiai išnaudojo šią galimybę, ne tik grįžimui į Lietuvą, bet ir savo, kaip valdovo pozicijai įtvirtinti. Tai, kad jis buvo Kęstučio, lietuvių taip mylimo valdovo, sūnus - jam padėjo ir ateityje. JOGAILA – LENKIJOS KARALIUS, VYTAUTAS - LIETUVOS Vienu iš svarbių to meto įvykių buvo Krėvos sutartis – savotiška Jogailos vedybų sutartis, nuo kurios prasidėjo Lietuvos susijungimas su Lenkija. „Tik vėliau paaiškėjo, kad toji sąjunga buvo naudinga ne Lietuvai, bet vien Lenkijai.“ 9 7 V. Daugirdaitė – Sruogienė , Lietuvos istorija, 79 pslp. 8 V. Daugirdaitė – Sruogienė , Lietuvos istorija 81 pslp. 9 V. Daugirdaitė – Sruogienė , Lietuvos istorija 81 pslp Krėvos sutartis buvo naudinga pačiam Jogailai, jis tapo ne tik Lietuvos, bet ir kitos didelės valstybės karaliumi. „Iš tikro jis jautėsi turįs vieną valstybę ir dar gaunąs kitą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!