Žmogaus fizinė ir dvasinė kančia literatūroje

Jau nuo Antikos laikų žmogaus kančia yra nagrinėjama ir aprašoma kaip viena dažniausiai pasireiškiančių žmogaus būsenų. Žmogiškoji kančia yra dvilypė: ji gali būti tiek fizinė, tiek dvasinė. Fizinė individo kančia parodo žmogaus galimybių ribas, o dvasinė – brandumą ir stiprybę. Ši tema buvo aktuali ir Lietuvos, ir užsienio literatūros kūrėjams. Apie žmogaus fizinę ir dvasinę kančią kalbėjo XX a. dramaturgas, katastrofinio modernizmo autorius Antanas Škėma, XX a. poetas, prozininkas Balys Sruoga ir XX a. modernizmo literatūros pradininkas Francas Kafka. Antanas Škėma teigia, kad žmogus išgyvena dvasinę kančią, kai dirba beprasmišką darbą ir nepritampa prie vartotojų visuomenės, Balys Sruoga parodo, žmogų, išgyvenantį fizinę kančią koncentracijos stovykloje, o F. Kafka vaizduoja kančias, su kuriomis susiduria Gregoras ir jo sunkumų pasekmė yra tyli, liūdna mirtis.
Antano Škėmos romano ,,Balta drobulė” pagrindinis veikėjas Antanas Garšva išgyvena dvasinę kančią, nes, kaip menininkas, nepritampa prie vartotojiškos visuomenės, dirba darbą, kuriame negali realizuoti savęs. Romanas „Balta drobulė” - vienas pačių žymiausių XX a. lietuvių romanų. Parašytas 1954 m., šis kūrinys keletą metų nerado leidėjo, o pasirodęs 1958 m. išeivijos spaudoje iš karto sukėlė aistringą polemiką. Konservatyvesnių pažiūrų kritikai jį peikė dėl atviros erotikos ir pesimizmo, o autoriui artimesni modernieji rašytojai ir kritikai kūrinį gyrė už sąžiningumą, teigė, kad su juo lietuvių proza pagaliau įveikė atsilikimą nuo savo laiko Vakarų literatūros. Pagrindinis kūrinio veikėjas - Antanas Garšva - yra menininkas, emigrantas, kuris dirba liftininku. Garšva išgyvena dvasinę kančią, nes kaip menininkas, kuris dirba vartotojišką darbą, negali realizuoti savęs. Garšva, kaip poetas, jaučia svetimumą ir priešiškumą sumaterialėjusios Amerikos atžvilgiu. Garšva kenčia ne tik dėl beprasmiško darbo - lietuvių kalba tebemąstantis personažas išgyvena tam tikrą dvilypumą vien angliškai kalbančioje visuomenėje ir save apibūdina kaip lietuvių tautos ambasadorių. Viešbučio patarnautojas turi būti „sąžiningas rato dantis”, tačiau keltuvininkas Garšva yra poetas, kuris nuolat analizuoja stebimą aplinką ir savo dvilypumą. Garšva norėtų nusivilkti liftininko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!